Giedrius Kujelis 

 Sovietinio  režimo atkūrimas Rokiškio apskrityje 1944-1948 m.          

   

Įvadas 

      Per trumpą savo gyvavimo laiką Lietuvos Respublikai teko išgyventi net 3 sovietines okupacijas. Kiekviena jų įnešė destrukcijos į taikų valstybės gyvavimą ir raidą.
      Pirmoji sovietinė – bolševikinė okupacija įvyko Lietuvos Respublikos valstybingumo aušroje. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, netrukus jai teko stoti į kovą net 3 frontais ir taip apginti savo valstybingumą. Vienas iš priešų – bolševikinė Raudonoji armija, kurios tikslas buvo (pradžioje) sukurti socialistinę valstybę buvusios Rusijos imperijos ribose ir toliau plėstis vykdant visuotinę socialistinę revoliuciją.
      1918 m. gruodį į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos Vakarų armija, kuri jau 1919 m. sausio 5 d. užėmė Lietuvos sostinę Vilnių. Dar gruodžio 8 d. buvo suformuota marionetinė Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama vieno iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų ir lyderių – Vinco Mickevičiaus Kapsuko. Gruodžio 16 d. laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms bei Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Bolševikams užėmus didžiąją dalį Lietuvos, užimtose teritorijose buvo naikinama teisėtai išrinkta vietos savivalda ir valdžią į savo rankas perėmė „revkomai“. Prasidėjo represijos prieš dvarininkus ir stambių įmonių savininkus.Tačiau komunistų valdžia Lietuvoje neužsibuvo. 1919 m. pavasarį Lietuvos kariuomenė pradėjusi kontrpuolimą, sėkmingai vijo bolševikus iš Lietuvos ir išlaisvintuose miestuose ir valsčiuose atkūrė teisėtą valdžią.
      1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią Rusija pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis pasekmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
      Lietuvos vyriausybė pernelyg naiviai pasitikėjo savo kaimyne iš rytų, neįžvelgdama jos imperialistinių nuotaikų. Visas dėmesys buvo nukreiptas į konfliktą su Lenkija. Tokia vyriausybės politika lėmė, kad Lietuva netrukus vėl tapo sovietų Rusijos taikiniu.
Remiantis 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta nepuolimo sutartimi tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS bei slaptais Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolais, buvo pradėtas II pasaulinis karas. Dar viena 1939 m. rugsėjo 28 d. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų nustatymo pasirašyta sutartis ir jos slaptieji protokolai nulėmė Rytų Europos valstybių likimą.
      1939 m. spalio 10 d. pasirašyta Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis buvo Trojos arklys Lietuvos Respublikai, kuri šia sutartimi įsipareigojo į Lietuvos teritoriją priimti 20 000 SSRS karių ir įkurti karines bazes. Jau 1940 m. birželio 15 d. prisidengiant išgalvotomis provokacijomis iš Lietuvos pusės prieš SSRS karius, Sovietų armija užima Lietuvos Respubliką. Po poros dienų. sudaryta marionetinė Lietuvos „Liaudies vyriausybė“ tiesė kelius Lietuvos Socialistinei Respublikai dėl įstojimo į SSRS. Rugpjūčio 3 d. Lietuvos SSR atstovai dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, kur „prašė“ Lietuvos TSR „priimti“ į Sovietų Sąjungą. Buvo pasirašytas „įstojimo“ aktas.
      Sovietų okupacija 1940–1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos valstybingumo raidą, sunaikino sukurtas valdžios struktūras, susiklėsčiusią socialinę sanklodą, pradėjo masines represijas prieš taikius Lietuvos gyventojus, pradėta turto nacionalizacija ir gyventojų trėmimai į Sibirą.
Visus šiuos sovietų žiaurumus nutraukė 1941 m. birželio 22 d. į Sovietų sąjungą įsiveržusi Vermachto kariuomenė, taip pradėjusi karą su ja. Tuo pat metu Lietuvoje prasidėjo Lietuvos aktyvistų fronto organizuotas sukilimas prieš besitraukiančias sovietų pajėgas. Tokiu būdu siekta užimti strategiškai svarbius objektus, į savo rankas perimti vietos administracijos aparatą ir siekti Lietuvos Respublikos valstybingumo atkūrimo. Deja, šiems lūkesčiams nacių okupacinė valdžia neleido išsipildyti.
Lietuva nacistinės okupacinės valdžios rankose išbuvo iki 1944 m. liepos mėn., kada į Lietuvą sugrįžo sovietinė kariuomenė be jokių ketinimų iš čia pasitraukti. Taip prasidėjo 3 (literatūroje 2) sovietinė okupacija, kurios įsigalėjimą Rokiškio apskrityje aptarsime šiame darbe.

 

Rokiškio apskritis

     Rokiškio apskritis sudaryta 1916 m. pavasarį okupacinės kaizerinės Vokietijos valdžios. Iki I pasaulinio karo pabaigos ji priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. Rokiškio apskrityje buvo 13 valsčių, 1921 m. kovo 30 d. pasirašius Lietuvos–Latvijos sienų sutartį, Latvijos Respublikai perdavus šiaurines Lietuvos teritorijas, Rokiškio apskrityje liko 12 valsčių .
      Į Rokiškio apskritį įėjo Čedasų, Juodupės, Jūžintų, Kamajų, Kriaunų, Obelių, Pandėlio, Panemunėlio, Panemunio, Rokiškio, Skapiškio ir Svėdasų valsčiai.
      1918 m. gruodį (per Kalėdas) Rokiškį užėmė bolševikų pajėgos. Apskrityje įvesta „revkomų“ valdžia. Rokiškio apskrities „revkomo“ pirmininkas buvo Edvardas Tičkus, „revkomas“ buvo įsikūręs viename Rokiškio dvaro pastatų (pietinėje oficinoje) . Rokiškio dvaro savininkas Jonas Pšezdzieckis buvo areštuotas ir išgabentas į Daugpilį (vėliau išlaisvintas įvykus belaisvių apsikeitimui su bolševikais) . 1919 m. gegužės 31 d. į Rokiškį atžygiavusi Lietuvos kariuomenė čia bolševikų neberado.
Pagal 1923 m. visuotinį gyventojų surašymą, apskrityje gyveno 80 tūkst. gyventojų. Šis skaičius beveik nepakito iki II pasaulinio karo .
      Po 1940 m. sovietinės okupacijos iš karto buvo pertvarkyta apskrities administracijos vadovybė. Į svarbiausius postus paskirti buvę komunistai pogrindininkai. Tačiau didžiausią įtaką turėjo iš Rusijos atsiųsti okupacinės administracijos vadovai: partijos komiteto antrasis sekretorius Anatolijus Kazakovas, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Kozlovas .

 

Lietuvos komunistų partijos partinės organizacijos atkuriamasis darbas

     Besitraukiant Vermachto kariuomenei 1944 m. liepos mėn. į Lietuvą įsiveržė sovietų armija. Liepos 6 d. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto nurodymu į Lietuvos teritoriją pasiųsti evakuoti komunistiniai aktyvistai „atkuriamojo darbo organizuoti“ . Pirmaisiais mėnesiais po karo apskrities administraciją sudarė buvę sovietiniai partizanai. KP apskrities sekretorius Antanas Paradauskas rėmėsi tris pradžios mokyklos klases baigusiu S. Taliumi, Feliksu Tranu, F. Pivunovu, Steponu Kapytkovu. Valsčių komitetų partiečių išsilavinimo lygis buvo dar žemesnis . Vėliau vis didesnę įtaką įgauna demobilizuoti kareiviai, kitataučiai.
      Rokiškio apskritį „komunistinis desantas“ pasiekė liepos mėnesio pabaigoje, dar vykstant kovoms ties Kamajais. Belaukiant karo veiksmų pabaigos jau buvo komplektuojami vadovaujami kadrai numatomose apskrities valdžios institucijose, derinant juos su vietos sovietinių partizanų būrių vadais (Rokiškio rajone veikė „Žemaitės“ vardo partizanų būrys, kuriam vadovavo A. Raguotis ir Jakubonis). Juos daugiausia sudarė sovietiniai partizanai bei jų ryšininkai, komunistiniai aktyvistai.
1944 m. rugpjūčio 1 d. į Rokiškį įžengė Raudonoji armija. Paskui ją seka ir komunistinis aktyvas, kurio užduotis buvo į savo rankas perimti įstaigų ir įmonių valdymą ir turtą. Kitą dieną jau buvo sudarytas Lietuvos komunistų partijos Rokiškio apskrities komitetas, kurį sudarė A. Paradauskas – I apskrities komiteto (apkomo) sekretorius, F. Pivunovas – II sekretorius, vadovavęs propagandai ir agitacijai, J. Kairelis – apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas, Jakūbonis – buvęs pogrindinio partinio komiteto sekretorius ir D. Kisielius – Vidaus reikalų ministerijos apskrities viršininkas. Vėliau į apkomą buvo įtraukti ir S. Nakaitė ir F. Tranas.
      Apskrities komitetas sprendė klausimus dėl kadrų parinkimo įstaigoms ir įmonėms vadovauti, organizavo komjaunimo organizacijos veiklą (pirmuoju komjaunimo komiteto sekretoriumi paskirtas Alfonsas Kairelis), siuntė įgaliotinius į valsčius perimti į savo rankas vietos valdžią, ūkinę veiklą.
      Sovietinės valdžios funkcijas vykdė apskričių, miestų, valsčių, apylinių vykdomieji komitetai. Vykdomojo komiteto sudarymo tvarką patvirtino SSRS Aukščiausios tarybos prezidiumas 1945 m. sausio 26 d. įsakymu „Dėl sudarymo vietinių valdžios organų Lietuvos TSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse“. 1946 m. buvo išplėstas vykdomųjų komitetų aparatas, įvedant vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojų ir instruktorių etatus.
      Iki 1947 metų Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto narius sudarė daugiausiai Lietuvių tautybės asmenys, vėliau įvairiose pareigose atsiranda rusiškų pavardžių (žr. priedas Nr. 1-3).
      Vienas pirmųjų okupacinės valdžios taikinių buvo jėgos struktūros, kurios vykdė represinio aparato funkcijas. Tačiau pirmaisiais pokario metais daugiausia dėmesio buvo skiriama ne teisėsaugos organų kūrimui, o vadinamųjų „liaudies priešų“ „išvalymui“ iš Lietuvos. Visuotinio valymo operacijai atlikti stalininė Sovietų Sąjungos vyriausybė 1944 m. rugpjūčio pradžioje į Lietuvą perkėlė ištisą SSRS Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) vidaus kariuomenės 4-ąją šaulių diviziją, turėjusią apie 13 tūkst. kareivių, kurie buvo „užgrūdinti“ panašiose kovose, t.y. iškraustant čečėnus ir ingušus iš Šiaurės Kaukazo ir perkeliant Krymo totorius į kitą žemyną . 1945 m. pradžioje Lietuvoje apskrityse apskritai nebuvo vidaus reikalų skyrių, o valsčiuose – poskyrių, nes jie paprasčiausiai nebuvo sukomplektuoti. Atvykę „kadrai“ nepajėgė vietose suorganizuoti šių institucijų, nes nebuvo norinčiųjų jose dirbti . Duomenų apie milicijos kadrus Rokiškio apskrityje pirmaisiais pokario metais duomenų rasti nepavyko.
      Propagandinei sovietinei agitacijai vykdyti buvo nuspręsta pradėti leisti informacinę brošiūrą „Paskutinės žinios“. Brošiūros leidyba patikėta pogrindinės komunistinės spaudos leidėjui Petrui Griškevičiui (gimė 1924 m. liepos 19 d. Kriaunose, Rokiškio apskr., mirė 1987 m. lapkričio 14 d. Vilniuje. Komunistų partijos ir tarybinis veikėjas, buvęs LKP CK pirmasis sekretorius). Rugsėjo 7 d. buvo pradėtas leisti apskrities laikraštis „Žinios“, kuris vėliau buvo pervadintas „Tarybinis Rokiškis“. Redaktoriumi paskirtas J. Vasiljevas, jam išvykus redaktoriumi tapo P. Griškevičius.
      1944 m rugsėjo 1 d. įvyko pirmasis apskrities komunistų partijos susirinkimas, kurio metu buvo nutarta sudaryti apskrities ir valsčių žemės ūkio komisiją, kuri užsiėmė žemės nuosavybės nacionalizacija ir kolchozų kūrimu. Pirmaisiais mėnesiais buvo nacionalizuota 20 000 hektarų žemės ir įkurti pirmieji tarybiniai ūkiai „Rokiškis“ ir „Obeliai“.
      Masinė kolektyvizacija Lietuvoje buvo pradėta 1947 m. paskelbus VKP(b) CK nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR“ 1948 m. vasario mėn. susikuria pirmasis kolchozas Rokiškio apskrityje. Jis buvo įkurtas buvusio Kavoliškio dvaro žemėse. Kolchozo pirmininku tapo buvęs dvaro kumetys Vipas. Kolchozas buvo pavadintas „Pergalės“ vardu. 1948 m. pavasarį Rokiškio apskrityje jau buvo 5 kolchozai.
      Kokiu principu buvo kuriami kolchozai puikiai iliustruoja amžininkų pasakojimas: 1948 m. gegužės 20 d. Onuškio miestelio (Rokiškio r.) aikštėje Juodupės iniciatyvinė grupė kolūkiams organizuoti sušaukė steigiamąjį susirinkimą. Jame dalyvavo Onuškio, Užubalių ir Naujasodės kaimų valstiečiai. Pirmiausia pareiškimus stojimui į kolūkį nunešė Musnickas Feliksas, Saulis Pranas, Laurinavičius Jonas ir kiti onuškiečiai. Tą pačią dieną ir buvo įkurtas kolūkis „Aušra“. Pirmuoju jo pirmininku išrinktas buvęs bežemis Pranas Saulis . Tačiau tokiuose pasakojimuose, užrašytuose sovietmečiu, nesužinosime kas nutikdavo tiems, kas nesutikdavo jungtis prie kolchozo.
      Kolektyvizacija vyko vykdant represijas prieš vietos gyventojus. 1947 m. lapkričio mėn. prasidėję ūkininkų trėmimai truko iki 1948 m. gegužės. Per tą laikotarpį į Sibirą ištremta 3938 asmenys . 1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Tarp jų – 10 897 vaikai iki 15 metų. Šio trėmimo metu buvo tremiami rezistenciją remiantys arba įtariami antisovietiniu nusistatymu asmenys. Buvo tremiami kovose žuvusių arba nuteistų partizanų ir kitų rezistentų šeimos, stambūs ir pasiturintys verslininkai bei ūkininkai ir jų šeimos nariai. Iš Rokiškio apskrities per visą sovietinės okupacijos laikotarpį buvo ištremta per 5000 gyventojų. Tremiamųjų sąrašus sudarinėjo apskričių ir valsčių represinių įstaigų pareigūnai, komunistai ir vietiniai sovietų aktyvistai. Ištremtų šeimų turtas būdavo perduodamas tarybiniams ūkiams ir steigiamiems kolūkiams, okupacinę sovietinę santvarką remiantiems naujakuriams, „liaudies gynėjams“. Pastarųjų vaidmuo tremiant šeimas vis didėjo. Stribai buvo suinteresuoti, kad būtų ištremta kuo daugiau žmonių – tuomet jiems tekdavo daugiau tremtinių turto, kurio prisigrobdavo.
      Dar vykstant karui su nacistine Vokietija, sovietų užimtoje teritorijoje prasidėjo mobilizacija į sovietų armiją. Jaunuoliai pradėjo masiškai organizuotis į partizanų būrius, slapstytis miškuose. Į partizaninį judėjimą įsitraukia ir buvę Lietuvos Respublikos karininkai, policininkai, mokytojai, visi sąmoningi Lietuvos piliečiai, nesusitaikę su sovietine okupacija. Pirmaisiais reokupacijos metais partizanų būriai veikia atvirai, vykdo karines operacijas, nukreiptas prieš sovietinius aktyvistus, vietos valdžios statytinius. Kovai prieš partizanus organizuojami vietos „naikintojų“ būriai, į kuriuos dažniausiai įstodavo „kaimo biednuomenė“, tai yra neišsilavinę, nusigyvenę mažažemių ūkininkų vaikai, jaunuoliai . Lietuvoje jie buvo pradėti organizuoti 1944 m. liepos 27 dieną. Iki 1945 m. sausio 1 d. buvo sukurta 19 naikintojų batalionų, kuriems priklausė 5991 žmogus. Lietuvos liaudies komisarų tarybos ir Lietuvos KP (b) CK 1945 m. spalio 16 d. nutarimu buvo pakeistas odiozinis naikintojų batalionų vardas . Naikintojų batalionai buvo pavadinti liaudies gynėjų būriais, tačiau tarp Lietuvos gyventojų jie ir toliau pašiepiamai vadinti „stribais“ nuo žodžio истребитель – naikintojas (rus.). Partizaninis karas Lietuvoje tęsėsi beveik dešimtmetį.

 

Išvados

     1944 m. Rokiškio apskrityje dar vykstant mūšiams tarp sovietų armijos ir nacistinės Vokietijos kariuomenės buvo planuojamas „civilinės tvarkos“ įvedimas reokupuotose teritorijoje. Vietinės savivaldos institucijose postus užėmė daugiausiai vietiniai komunistiniai aktyvistai ir partizanai. Visą valdžios perėmimą organizavo atvykę LKP centro nurodymu suformuotos komandos „atkuriamajam darbui organizuoti“. Vietos komitetai ėmėsi „atkurinėti“ sovietų valdžią. Pradėtos represijos prieš vietos gyventojus, turto ir žemės nuosavybės nacionalizacija, kolektyvizacija. Tai sukėlė vietinių gyventojų pasipriešinimą, prasidėjo partizaninis karas.
Pirmaisiais pokario metais vietos komitetai buvo sudarinėjami ir vietos komunistų gerai pažįstamų vietos gyventojų, vėliau į vietos administraciją įsitraukė vis daugiau rusų tautybės valdininkų.
      Apie sovietinių jėgos struktūrų kūrimą Rokiškio apskrityje duomenų nėra. Tai lėmė, kad pokario metais duomenys apie miliciją buvo įslaptinti ir juos viešai skelbti buvo uždrausta.

 

Priedas Nr. 1
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto nariai 1945 m.

Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas J. Kairelis
Panemunėlio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Strumskys
Kamajų valsčiaus partinis organizatorius Tereškevičius
Svėdasų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Šimėnas
Obelių valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Mikalkėnas Augustas
Jūžintų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Kairelis
Pandėlio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Bukantas
Rokiškio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas 1946 m. Makuška
Skapiškio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Stanys
Juodupės valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Vilutis
Panemunio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Kastanauskas

 

Priedas Nr. 2
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto nariai 1946 m.

Rokiškio apskrities LKP(b) Is sekretorius Paradauskas
Rokiškio apskrities agitinstrukcinio skyriaus vedėjas Samrodinas
Rokiškio miesto vykdomojo komiteto pirmininkas A. Balčiūnas
Rokiškio miesto vykdomojo komiteto sekretorius J. Šarka
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas J. Kairelis
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto sekretorius Stockienė
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto II sekretorius Pivoriūnas
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto sekretorius agitacijos ir propagandos reikalams Pivoriūnas
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto darbui tarp moterų skyriaus vedėja K. Paradauskienė
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Sergejus Čelyševas

 

Priedas Nr. 3
Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto nariai 1947 m.

Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto kadrų skyriaus vedėjas J. Deksnys
Rokiškio apskrities komiteto partinio kabineto vedėja Smorodina
Rokiškio apskrities komiteto org. Inst. (?) skyriaus vedėjas Krylovas
Rokiškio apskrities komiteto sekretorius Mitrochinas
Rokiškio apskrities komiteto pirmininko pavaduotojas Serebriakovas
Rokiškio apskrities sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Šumskas
Rokiškio apskrities komiteto sekretorius propagandos, agitacijos reikalams Varžgalys
Rokiškio apskrities finansų skyriaus vedėjas Butkys
Rokiškio apskrities žemės ūkio skyriaus vedėjas Mačeikis
Rokiškio apskrities DŽDV (?) vykdomojo komiteto pirmininkas P. Valiūlis
Rokiškio apskrities DŽDV vykdomojo komiteto sekretorius P. Lekandra

 

Naudota literatūra:

Šapoka Adolfas, Lietuvos istorija, Kaunas, 1936.
Dailidė Pranas, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis, T 1, Kaunas, 1930.
Lietuvos okupacija (1940 m. birželio 15 d.) http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=7365&p_k=1
Miškinis Algimantas, Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida. Rokiškis, miestas, kraštas, žmonės, Vilnius, 1999.
Kovotojai už tarybų valdžią Rokiškio apskrityje 1918–1919 m., Brošiūrų komplektas, Rokiškis, 1987.
Mykolas Romeris, Dienoraštis. 1920 m. kovo 16-oji – 1921 m. sausio 12-oji, Vilnius, 2011.
Blažytė-Baužienė Danutė, Žvilgsnis į kultūrinį gyvenimą priklausomybės metais, Rokiškis, Miestas, kraštas, žmonės, Vilnius, 1999.
Rokiškio apskrities partijos komiteto sekretoriaus A. Paradausko atsiminimai, Rokiškio krašto muziejaus mokslinis archyvas, byla 22(1).
Sovietinės valdžios struktūrų veikla, Rokiškio krašto muziejaus mokslinis archyvas, byla 22(1).
Mančinskas Česlovas, Sovietinės milicijos kadrai Lietuvoje 1944–1990 metais, Jurisprudencija, 1999, t. 13(5).
Tarybų valdžios atkūrimas ir pertvarkymai Rokiškio rajone, Rokiškio krašto muziejaus mokslinis archyvas, byla 4.
Grunskis Eugenijus, Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1945–1953 metais, Vilnius, 1996.
Buchaveckas Stanislovas, 1947–1948 m. žiemos trėmimų 70-osios metinės, Tremtinys , Nr. 7, 2017 12 15.