Filmas, skirtas Lokio rinktinės partizano J. Streikaus-Stumbro 100-osioms gimimo metinėms, vasario 16 d. bus rodomas Lietuvos karininkų ramovėje Kaune
Lietuvos ypatingojo archyvo saugykloje gulinti 47 200-oji baudžiamoji byla Sovietų Sąjungoje iškelta už laisvą Lietuvą kovojusiems paskutiniesiems partizanams, broliams Juozui ir Izidoriui Streikams, mena vieną skaudžiausių pokario Lietuvos laikotarpių – ginkluoto pasipriešinimo kovas.
Ši byla partizanui Juozui, Lokio rinktinės Vyties kuopos vadui, slapyvardžiu Stumbras, buvo lemtinga. 2022 m. rugpjūtį sukako 60 metų, kai 1962-aisiais Lukiškių kalėjime KGB budeliai įvykdė mirties nuosprendį ilgiausiai bunkeriuose išsislapsčiusiam Aukštaitijos partizanui Juozui Streikui, kurio gimimo 100-metį minėsime šiais metais.
Apie paprastos, tarpukaryje gyvenusios šeimos nepaprastą drąsą ir patriotiškumą, išugdytą tėvų meilės, tęsiant senąsias tradicijas Smetonos laikų Lietuvoje, gebėjimą priešintis sovietiniam terorui netgi tada, kai jau tapo aišku, kad atkovoti laisvę beveik nebebuvo vilties – pasakojama istorinės dokumentikos laidų cikle „Priešaušrio Lietuva“ per INFO TV.
Filmo kūrybinė grupė turėjo progą užfiksuoti autentiškus prisiminimus. Žiūrovai išgirs ne tik senolės Veronikos, pažinojusios Streikus, bet ir brolių sesers, buvusios ryšininkės ir partizanės šviesios atminties Valerijos Streikutės-Piemenaitės jautrų pasakojimą, istorikų įrašytą dar prieš dešimtmetį.
„Amerikos balso“ klausėmės ir tikėjomės, kad ateis ta laisvė“, – apie bunkeriuose praleistas jaunystės dienas Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjui Valiui Kazlauskui prisipažins tuomet tik viltimi gyvenusi partizanė Valerija. Miško gilumoje, bunkeryje, tarp jaunų vyrų slėpėsi graži, jauna mergina. Kodėl ji yra laisvės kovotoja, aukojanti savo jaunystę?
Tokie matyti vaizdai, partizanų rėmėjams ir ryšininkams įstrigdavo sąmonėje ilgam, – apybraižoje pasakos V. Kazlauskas, prisiminęs bendravimą su Juozo ryšininku, šviesios atminties Algimantu Lapeliu. Tai pokario Lietuvoje dažnai regėti vaizdai, kurie aprašomi knygose. Remiantis šiais pasakojimais buvo kuriamos eilės ir partizaninės kovos dainos.
Renkant medžiagą šiai dokumentinei apybraižai kūrybinė grupė turėjo galimybę pakeliauti į tas miško brolių vietoves, kaimus ir apylinkes, kuriose prieš pusę amžiaus vyko įnirtingi mūšiai su istrebiteliais.
Kokią istorijos dalį pasakoja Antazavės Šilo mūšis, kuriame išlikę net apkasų fragmentai? Dervinių kaime ar Raudos valsčiuje (pietryčių Latvijoje) vykę partizanų mūšiai? Kokią įtaką jie darė Lietuvos miško broliams?
Partizanų Streikų šeimos istoriją tyrinėjantis istorikas Laimonas Abarius, pagrindinis laidos rengėjų konsultantas, patarėjas ir vedlys, atskleis visos Streikų šeimos prigimtinį charakterio bruožą – santūrumą, kuris įsikūnijęs keliose giminės kartose. Kaip ši charakterio savybė padėjo rezistencijos kovotojams nepalūžti ir išlikti oriems ir visų gerbiamiems?
Svarbiausiu šios apybraižos akcentu tapo autentiški bažnyčios dokumentai, kuriuos surado Obelių parapijos kunigas Laimonas Nedveckas. Kaip tie dokumentai susiję su Streikų šeima? Kokie įvykiai užfiksuoti juose?
Apie visa tai ir dar daugiau sužinosite dokumentikos videoapybraižoje J. Streikus-Stumbras „Nepavergti“, kurią galite rasti ir peržiūrėti jums patogiu metu LNK.LT mediatekoje.
Dokumentinės apybraižos J. Streikus-Stumbras „Nepavergti“ filmo autorė ir režisierė žurnalistė Danguolė Bunikienė.
Filmo sukūrimą iš dalies rėmė Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybės, Rokiškio ir kitų Lietuvos regionų įmonės.
Parengta pagal alkas.lt
