1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapis

Rokiškio grafystės žemėlapį (formatas 131×244 cm.) grafo Konstantino Tyzenhauzo užsakymu braižė kartografas Michalas Skinderis, dokumento titule įrašęs datą „1848 m. liepos 1 d.“ ir pasirašęs plano apačioje „Michal Skinder geometra“. Žemėlapis apima žemes nuo Kamajų iki Aknystos, jame pažymėtas kiekvienas upelis, ežeras, pelkė, svarbiausieji tų metų pastatai, matomas reljefas. Išskirtos žemės naudmenos, miškų rūšys, keliai, aukštumos. Iš šio žemėlapio galima sužinoti vietovių pavadinimus, kaimų išdėstymą, tikslius išmatavimus. Žemėlapio mastelis nustatytas pagal lietuviškojo šniūro ilgį (48,73 m) ir atitinka skaitmeninį mastelį – 1: 27000. Tai vidutinio mastelio topografinis žemėlapis. Įdomu tai, kad daug vietovių pavadinimų rašyta lietuviškai ir net pagal teritorijos tarmę. Dauguma vietovardžių ir hidronimų išlikę nepakitę iki šių dienų, juos galima atsekti pagal sunormintus šiandienos pavadinimus. Žemėlapis, kaip mokymo priemonė, buvo patekęs į 1927 m. grafo Totlėbeno dvaro pastate įkurtą Kėdainių aukštesniąją kultūrtechnikų mokyklą, kurioje buvo rengiami ir geodezininkai. Mokykla nustojo veikusi 1944 m., nes traukdamiesi vokiečiai jos pastatą susprogdino (dalį geodezinių prietaisų ir kitokių mokymo priemonių mokyklos darbuotojams pavyko išsaugoti). Unikalų dokumentą išsaugojo Armonių kaime (Rokiškio r.) gimęs žymus mokslininkas geodezininkas Antanas Ražinskas (1925-2007). Kraštietis išsaugotą žemėlapį perdavė Rokiškio krašto muziejui. Žemėlapį restauravo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė ir Paulius Zovė. Šiuo metu žemėlapis eksponuojamas ekspozicijoje „Rokiškio dvaras. XIX a. – XX a. vid.“

1810 m. Rokiškio grafystės Rokiškio ir Ignalinos palivarkų esančių Vilkmergės paviete generalinis planas.

ŽEMĖLAPIS, ROKIŠKIO IR IGNALINOS PALIVARKŲ, ĮEINANČIŲ Į ROKIŠKIO GRAFYSTĘ, ESANČIĄ VILKMERGĖS PAVIETE, JO DIDENYBĖS GRAFO IGNOTO TYZENHAUZO, BUVUSIOS LENKŲ KARIUOMENĖS PĖSČIOSIOS GVARDIJOS ŠEFO, DAUGELIO ORDINŲ KAVALIERIAUS NUOSAVYBĖN PAVELDĖTŲ, GEOMETRIŠKAI IŠMATUOTAS IR PARENGTAS 1810 METAIS.

Žemėlapio matmenys 126×116 cm. Žemėlapyje surašyti ir pažymėti 26 kaimai: Buiveniškis, Palušnė, Pagrundžiai, Jakiškiai, Miegonys, Aukštuoliai, Jačkiai, Buteikiai, Šidžiai, Peisiškis, Bajorai, Misiūniškis, Juozapava, Čypiriai, Miegonys, Juciūnai, Miliūnai, Štapeikiai, Lauciūnai, Polukšniai, Vyžuona, Papartinė, Lesnincai, Saulė, Šemetos, Rokiškio kaimas, Rokiškio miestelis, Rokiškio ir Ignalinos dvarai. Dešiniajame viršutiniame kampe yra lentelė su kaimų žemių aprašymais ir plotu. Remiantis šiais duomenimis Rokiškio ir Ignalinos palivarkai tuo metu siekė 1435 valakus arba 30135 hektarus. Žemėlapis orientuotas į Šiaurės vakarus. Yra sklypų numeracija, tačiau nėra legendos su sutartiniais žymėjimais ir numeracijos reikšmėmis.

Žemėlapis saugomas Ukrainos centriniame valstybiniame istorijos archyve. 878 fondas, 1 aprašas, byla 178-а. 1810 m.

Litviniškių palivarko generalinis planas.

LITVINIŠKIŲ PALIVARKO, ĮEINANČIO Į ROKIŠKIO PAGRINDINES VALDAS, IŠSIDĖSČIUSIAS VILKMERGĖS PAVIETE, ESANČIAS JO DIDENYBĖS GRAFO IGNACO TYZENHAUZO, LIETUVOS PĖSTININKŲ ARMIJOS GVARDIJOS ŠEFO IR AUKŠTŲ ORDINŲ KAVALIERIAUS, NUOSAVYBĖJE, GEOMETRIŠKAI IŠMATUOTO 1810 METAIS“.

Litviniškių valdos apima šias žemėlapyje pažymėtas gyvenvietes: Pužanice (Pužionys), Ropiszki (Ruopiškis), Dyliszki (Diliškiai), Natkuszki (Natkuškiai), Zarzecze (Paupė), Nowa (Ulytėlė), Litwiniszki (Sėlynė). Pažymėti kaimai, su kuriais ribojasi valdų teritorija: Sedzian (Sėdžiūnais), Sapeciun (Spiečiūnais), Pirogiszkami (Pyragiškiais), Dydejo (Didėja), Kawelami (Koveliais), Audras (Audra), Skrobiszkiemi (Skrebiškėmis).

Romualdas Girkus, Viktoras Lukoševičius. XIX a. Lietuvos dvarų valdų planų ypatumai. Geodezija ir kartografija, 2006, XXXII t., Nr. 2