Vasario 12-ąją minime buvusio Rokiškio kraštotyros muziejaus direktoriaus, tautodailininko, kraštotyrininko, medžio drožėjo Kazimiero Paunksnio (1907–1988) 35-ąsias mirties metines.

Pagerbdami atminimą, prisimename jo gyvenimo kelią.

K.Paunksnis gimė 1907 m. gegužės 1 d. Duokiškio apylinkėse, Paunksnių kaime. 1919 m. pradėjo mokytis „Saulės‘ gimnazijoje Rokiškyje. Piešimo mokytojas J. Vienožinskis, pastebėjęs išskirtinius Kazimiero sugebėjimus piešti, visokeriopai jį skatino, negailėjo profesionalių patarimų. Baigęs Rokiškio gimnaziją jis mokėsi Kaune: universitete studijavo istoriją, o meno mokykloje – dailės dalykus. Sakoma, kad kaligrafišką K. Paunksnio rašyseną įvertino pats Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, paprašęs padaryti vizitinę kortelę.

Baigęs studijas universitete, K. Paunksnis 1933–1936 m. įsidarbino M. K. Čiurlionio galerijoje, o vėliau – Kauno karo muziejuje. Dalyvavo ekspedicijose, rašė mokslinius straipsnius.

1941–1944 m. apsigyveno Vilniuje ir rūpinosi kultūros paminklų apsauga.

1953–1957 m. vadovavo Rokiškio kraštotyros muziejui. Po to, kai neteko šių pareigų, Rokiškio kraštotyros muziejaus mokslinio darbuotojo pareigų atsisakė, grįžo į Duokiškį ir pasinėrė į kūrybą. Liejo akvareles, piešė apylinkėse buvusius senųjų kalvių darbus, dievdirbių drožtus kryžius. Vėliau ir pats pradėjo drožti puošnias rankšluostines, kočėlus, kultuves, ėmėsi skulptūros.

Rokiškio krašto muziejuje saugomi 125 K. Paunksnio darbai – 61 medžio drožinys ir 64 piešiniai.