Pramonė ir verslininkystė Rokiškyje

Rokiškio vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas LDK DK Aleksandro privilegijoje Grigui Astikui dėl girios kirtimo. Tuo metu Rokiškio dvaras priklausė Anykščių valsčiui. XVI a. pr. Rokiškio dvaras iš valstybinio tapo privačiu – kunigaikščių Krošinskiu dvaru. kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškyje neskurdo, o prasigyveno. Jie sugebėjo skolino pinigus pačiam didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. 1519 m. pirmą kart paminėtas Rokiškio miestelis turėjo 4 karčemas. Valdant Krošinskiams Rygos rinkoje ėmė garsėti Rokiškio linai – Rokisker Flachs, vadinami Karūna. Rygos ir Liepojos uostai buvo pagrindiniai taškai, kur keliavo visa Rokiškio dvaro produkcija. Iš ten ji paplisdavo po visą vakarų Europą. Be linininkystės buvo plėtojamos ir kitos ūkinės veiklos.

Rokiškio aukso amžius – XVIII a. pirmoji pusė – XIX a. pab. – laikai, kai Rokiškio dvarą valdė grafų Tyzenhauzų giminė. Tyzenhauzai savo dvaruose įdiegė nemaža naujovių. Ypač daug pastangų modernizuoti dvarų ūkį, parengti jam agronomijos, apskaitos, statybos ir net muzikos specialistų dėjo LDK rūmų iždininkas Gardino valdytojas ir karališkų ekonomijų administratorius Antanas Tyzenhauzas. Jo patirtimi ekonomikos ir kitų šakų pertvarkoje pasinaudojo jo sūnėnas Ignotas Tyzenhauzas, paveldėjęs Postavų ir Rokiškio dvarus. Rokiškyje buvo suformuota ilgo stačiakampio pavidalo aikštė, Laukupės vagoje įrengti tvenkiniai, pasodintas parkas. 1801 metais rytiniame aikštės pakraštyje užbaigti statyti klasicizmo stiliaus vieno aukšto dvaro rūmai. XIX a. pirmojoje pusėje pastatyta alaus darykla, vėjo malūnas.

XIX a. Rokiškis buvo ne tik kultūros ir meno, bet ir tuometinių aukštųjų technologijų centras. Tai patvirtina įrašas 1835 m. Rokiškio dvaro sąskaitų knygoje, kurį aptiko Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėja O. Mackevičiėnė, apie atlygį varkaliui Vulfui Ševelovičiui už pagamintus 7 kranus Aknystos ir Lukštų palivarko garo mašinoms (Machyn porowych), 3 velenus ir 2 cilindrinius stūmoklius Rokiškio palivarko kūlimo mašinai, 11 volų Pajuodupės ir Geidonų malūnams. Tai gali būti pirmasis Lietuvos teritorijoje veikusios garo mašinos paminėjimas. Pasak energetikos istorijos žinyno „Lietuvos energetika“, leisto 1982 m., pirmoji garo mašina Lietuvoje veikė 1840 m. Klaipėdoje. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tuo metu Klaipėda (Memel) buvo Prūsijos Karalystės miestas ir Lietuvos Respublikos teritorija tapo tik po Klaipėdos krašto prijungimo 1923 m. sausio mėn. Dar svarbesnis faktas yra tai, kad Rokiškio grafystės garo mašinos paminėtos 5 metais ankščiau nei Klaipėdos.

Nemažai pelno Rokiškio dvarui nešė Konstantino Tyzenhauzo išplėtota veikla – prekyba retų augalų sodinukais. Jie turėjo itin didelę paklausą tarp kitų dvarininkų. Įvairūs egzotiški augalai buvo auginami prie dvaro rūmų įrengtose šildomose oranžerijose, kurių dalis išlikusi ir iki šių dienų.

Ne mažiau žinomas yra paskutinysis Tyzenhauzų giminės atstovas, Rokiškio Šv. Mato bažnyčios fundatorius Reinoldas Tyzenhauzas. Jis žinomas, kaip garo laivininkystės Lietuvoje pradininkas. 1855 m. jis nusipirkęs 2 garlaivius „Kęstutį“ ir „Nerį“ iš Vilniaus į Karaliaučių plukdė prekes. Taip pat jo iniciatyva Rokiškyje buvo steigiami nedideli fabrikėliai, 1862 m. pastatyta plytinė, veikė 3 degtinės varyklos, lentpjūvė, alaus darykla. XIX a. antrojoje pusėje miestas gan sparčiai plėtėsi, buvo statomi akmens mūro dviejų aukštų pastai. Manoma tuo pačiu laikotarpiu – XIX a. 7 dešimt. kitoje aikštės pusėje priešais prekybos pastatą iškilo dviaukštis akmens ir plytų mūro viešbučio pastas, dažnai šaltiniuose vadinamas austerija.

Didžiulį postūmį Rokiškio pramonės vystymuisi suteikė 1873 m. pastatytas geležinkelio ruožas Radviliškis – Dvinskas (Daugpilis). Nuo 1880 iki 1885 gyventojų skaičius Rokiškyje išaugo beveik pusantro karto, veikė 25 krautuvės, alaus darykla, 3 aludės ir smuklė. Apie 80 % Rokiškio gyventojų vertėsi prekyba ir amatais.
XX a. pradžioje ūkinė veikla Rokiškyje dar labiau išsiplėtė. Buvo įsteigtas Kauno bendrovės skyrius žemės ūkio reikmenims pirkti ir parduoti, vartotojų draugija, pradėjo veikti skerdykla, 2 virvių ir viena šaltkalvių dirbtuvės, du bankai, du malūnai ir nemažai kitų įstaigų.

1907 m. grafo Jono Pšezdzieckio iniciatyva buvo pastatyta spirito varykla Obeliuose, 1916 m. pradėjo veikti pirmoji Rokiškio elektrinė.

Tačiau savo produkcija mūsų kraštą garsino ne tik Rokiškio dvaras. Iš Kavoliškio įvairūs konditerijos gaminiai keliaudavo į Varšuvą, į Sankt Peterburgą ir kitus Europos miestus. Tai yra grafienės Elizos Irenos Römer – Komorowskos (1871 – 1961) nuopelnas. XX a. pradžioje Kavoliškyje buvo gaminama 43 rūšių meduolių, 7 rūšys biskvitų, 38 rūšys karamelių, irisų, šokoladų, 5 rūšys sūrėlių. Kavoliškio dvare grafų Komorovskių gaminta konditerijos produkcija ne kartą pelnė apdovanojimus, parodose gavo aukso ir sidabro medalius.

Fabrikėlio buhalterinės knygos saugomos Rokiškio krašto muziejuje, liudija, jog grafienės užmanytas verslas buvo tikrai sėkmingas. Darbo turėjo ne tik Kavoliškio apylinkių gyventojai ar Rokiškio geležinkelio stotis. Grafų Komorovskių užsakymus vykdė pulkas žaliavų tiekėjų, įvairios taros gamintojų, spaustuvininkų ir reklamos specialistų.

Prasidėjus pirmajam pasauliniui karui daug Rokiškio gyventojų pasitraukė į Rusiją. Buvo išgabentos ir Rokiškio dvaro vertybės. Smuko ir Rokiškio miesto ūkis. 1916 m. pradžioje buvo sudaryta Rokiškio apskritis, kuri priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.
XX a. trečiajame dešimtmetyje vyko sparčiausias miesto pramonės vystymosi etapas.

1928 m. Rokiškio dvaro pastate atidaryta pieninė. Pienas perkamas iš visų Rokiškio apylinkių. Ši pieninė – šiandieninės pieno pramonės lyderio „Rokiškio sūris“ pradžia. Tais pačiais metais buvo įsteigta „Lietmetalo“ (savininkai broliai Zametai) bendrovė, kuri užsiėmė žemės ūkio technikos gamyba. Šios bendrovės dirbtuvės buvo dab. Laisvės g., kur šiandieną yra „Spektro“ parduotuvė. Ši bendrovė – Rokiškio mašinų gamyklos pradžia.

Taip pat Rokiškyje veikė du saldainių fabrikai Jofės (Vilniaus g. 5) ir Melero (Vytauto g. 39 ). Taip pat Rokiškyje veikė Dranseikos medicininių įrankių dirbtuvėlės (Vytauto 39 ).
1930 m. Rokiškyje veikė 5 bendrovės, 9 smulkūs fabrikai ir 28 dirbtuvės: elektros stotis, 3 gariniai malūnai, 1 lentpjūvė, geležies dirbinių dirbtuvės, krakmolo ir sodos dirbtuvė (sav. Baselis), spaustuvė, sacharino ir krakmolo dėžučių dirbtuvė, verpykla, vilnakaršė, maliavėlė, 6 šaltkalvių dirbtuvės, 5 kalvės, pieninė, 5 saldainių dirbtuvės, 2 riestainių kepyklos, alaus pilstytuvė, limonado dirbtuvė „Banga“, skerdykla, betono gaminių dirbtuvė, 2 viešbučiai – „Europa“ ir „Londonas“, Juodupės malūnas ir Obelių spirito varykla. 1931 m. Juodupės Oskaro Trėjaus malūnas, kuriame buvo gelumbės fabrikas bankrutavo ir buvo parduotas iš varžytinių akcinei bendrovei „Nemunas“. Šiandieną tai įmonė „Baltic mils“.

1938 m. buvo pastatytas Panemunėlio linų fabrikas, kuris bankrutavo 1992 m.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietų armijai, visa pramonė buvo nacionalizuota, o kitos mažesnės įmonės tiesiog likviduotos.

Literatūra

  • E. Aleliūnas. Pramonės vystymasis Rokiškio apylinkėse XVII – XX a. Rokiškis.
  • B. Deksnys. Rokiškio krašto senosios praeities bruožai. Vilnius, 2009.
  • V. Kazlauskas. Kas mena Rokiškio krašte gyvenusius žydus. Rokiškis, 2012
  • O. Mackevičienė. Grafų Komorovskių pėdsakais. Rokiškis, 2011.
  • A. Miškinis. Rokiškio miesto urbanistinė raida. Rokiškis. Miestas, kraštas, žmonės. Vilnius, 1999.
  • Z. Stalauskienė. Čia Rokiškis, čia sūrius daro. Žmonės, darbai, atmintis. Rokiškis, 2002.

Kalendorius

« rugsėjo 2019 » loading...
Pr A T K Pn Š S
26
27
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
3
4
5
6

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga;
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis;
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 458 52835;
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau

 

KAIP MUS RASTI?