Rokiškėnai kelyje į Nepriklausomybę

2010 m. Rokiškio krašto muziejaus filmas “Rokiškėnų kelias į Nepriklausomybę”

1988 m. Lietuvos istorijai liks nepamirštamais ir svarbiais metais. Tai prasmingo kelio pradžia, lėmusi „Atgimimo“ laikotarpį, didžiulį dvasinį pakilimą ir visuomenės susitelkimą, kuris atvedė mus į Nepriklausomybę.
Tačiau svarbiausia vertybė istorijai – iškilios asmenybės. Jų valia ir stiprybė – mūsų Nepriklausomybės pamatas. Rokiškio krašto muziejininkai palaiko nuoširdžius ir glaudžius ryšius su buvusiais sąjūdiečiais. Juos ne tik kviečia pasidalinti prisiminimais į muziejininkų organizuojamus renginius. Sąjūdiečiai kartu su muziejininkais vykdo bendrą veiklą telkdami visuomenę, taip įprasmina brangią Nepriklausomybės tęstinumo idėją. Malonu, kad ir šiandien Rokiškio krašto sąjūdiečiai išlieka aktyvūs visuomeniniame ir politiniame gyvenime, o jų autoritetas tarnauja Sąjūdžio idėjų sklaidai.

Ruošiant „Atgimimo“ įvykių kroniką „Rokiškėnai kelyje į Nepriklausomybę“ pasinaudota 2008 09 05 Rokiškio krašto muziejuje įvykusios konferencijos „Rokiškis ir 20 Sąjūdžio metų“ medžiaga. Šiai konferencijai buvusi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Rokiškio rajono tarybos atsakingoji sekretorė Audronė Baltuškaitė parengė pranešimą „Rokiškėnų kelias į Sąjūdį: Nuo M. Gorbačiovo persitvarkymo iki Nepriklausomybės atkūrimo“. Čia pateikiame muziejuje saugomų fotografijų, spaudinių, eksponatų, menančių „Atgimimą“, taip pat medžiagos, iš muziejuje saugomo Sąjūdžio archyvo. Šį archyvą Rokiškio krašto muziejui perdavė buvęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Rokiškio rajono tarybos pirmininkas Leonas Jankauskas.
L. Jankauskas (dešinėje) perduoda Rokiškio sąjūdžio archyvą muziejininkui V. lazlauskui.

Rokiškėnai kelyje į Nepriklausomybę

1988 m. vasario 16 d. Rokiškio mieste prie Roberto Antinio sukurto Nepriklausomybės paminklo buvo ramu. Beje, tai buvo vienintelis toks paminklas respublikoje, išlikęs sovietiniais metais. Tą vakarą rajono komunistų partijos vadovybė buvo gavusi nurodymą sustiprinti budėjimą, kad nebūtų iškeltos trispalvės vėliavos, tačiau Rokiškio rajone Jūžintų miestelyje ant vandens bokšto suplevėsavo trispalvė. Ją iškėlė vietos gyventojas Gintaras Katinauskas.

1988 m. vasarą „Atgimimo“ aidas atsirito iki Rokiškio. Tuometinėje Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje susibūrė keletas bendraminčių, būsimų aktyvių sąjūdiečių. Tarp jų šios ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus. Mikaliūnas, rentgenologas Algis Kuolas, beje, aktyvus sportininkas ir treneris.

Bendraminčiai diskutavo apie šalies politiką, platino Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės leidinį „Sąjūdžio žinios“. Šį leidinį iš Kauno iniciatyvinės grupės sąjūdiečių parsivežė A. Kuolas, perrašinėjo ranka ir platino Rokiškio rajone.

Sąjūdžio žinios
Gintaras Katinauskas
Eugenijus Mikaliūnas

1988 m. liepos 1d. Žiūkeliškių kaime medicinos darbuotojų poilsiavietėje E. Mikaliūnas, A. Kuolas bei jo treniruojami auklėtiniai susitiko su kauniečiais sąjūdiečiais.

Didysis sprogimas – liepos 9 d. Vilniuje Vingio parke Sąjūdžio iniciatyvinės grupės surengtas mitingas, kuriame dalyvavo ir rokiškėnai A. Kuolas, R. Tička, V. Maselis, I. ir N. Ratkai, L. Jankauskas Šiame mitinge suplevėsavo A. Kuolo pasiūta tautinė vėliava.

1988 m. liepos mėn. Rajoniniame laikraštyje „Spalio vėliava“ išspaudinamas straipsnis „Į Sąjūdį už kultūrą“ . Šiame žurnalistės I. Ratkienės straipsnyje pasisakoma už pertvarką rajone, siūlomi kandidatai į Kultūros fondo tarybą.

1988 m. rugpjūčio 7 d. A. Kuolas, E. Mikaliūnas, I. ir N. Ratkai bei S. Krasauskaitė dalyvavo Roko maršo per Lietuvą baigiamajame renginyje, susitiko su kitų rajonų bendraminčiais, diskutavo apie galimybę kurti rajone Sąjūdžio rėmimo grupę.

Mitingas Vilniuje

1988 m. rugpjūčio 9 d. Po darbo į Vilniuje vykstantį LPS iniciatyvinės grupės posėdį išvyko A. Kuolas, I. Ratkienė, A. Baltuškaitė, P. Gaigalas. Juos savo automobiliu į Vilnių vežė pedagogas V. Mauricas. Vilniuje rokiškėnai susitiko su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais. (rokiškėnų kuratorius – LPS iniciatyvinės grupės narys A. Medalinskas). Sugrįžus namuose aptartas būsimos iniciatyvinės grupės narių sąrašas.

1988 rugpjūčio 15 d. Prie Vyžuonos ežero, Ilekio pirtyje susirinko 13-14 žmonių. Konspiracijos sumetimais vyrai pasiėmė meškeres. Įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Dalyvavo A. Kuolas, I. Ratkienė, N. Ratkus, P. Gaigalas, A. Baltuškaitė, S. Krasauskaitė, A. Žilinskas, A. Milaknis, E. Mikaliūnas, P. Gudonis, E. Isoda, V. Maurica, R. Stankevičiūtė-Vilimienė.

1988 rugpjūčio mėnuo. Susibūrusios iniciatyvinės grupės nariai į susirinkimus rinkosi kiekvieną ketvirtadienį. Susitikimų vieta – Rokiškio respublikinės psichiatrijos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo E. Mikaliūno kabinetas. Grupę papildė teisininkas E. Baršys. Prisijungė ir Rokiškio Šv. Mato parapijos dekanas J. Janulis.

Rokiškėnai - LPS iniciatyvinės grupės nariai. Priekyje A. Baltuškaitė, viduryje - Šv. Mato bažnyčios dekanas J.Janulis.
Rokiškėnai - LPS iniciatyvinės grupės nariai. Iš kairės: A.Kuolas, E.Mikaliūnas, S.Krasauskaitė, R.Stankevičiūtė-Vilimienė. N.Ratkienė

1988 rugpjūčio 23 d. Į mitingą Vilniuje Vingio parke paminėti pražūtingojo Ribentropo-Molotovo pakto autobusu išvyko rokiškėnų iniciatyvinė grupės nariai bei jų pažįstami. Važiavo 24 žmonių grupė. Autobusą suteikė Obelių vaikųglobos namų direktorius R. Kundelis.

1988 rugpjūčio 26 d. Į Rokiškį atvyko LPS iniciatyvinės grupės narys A. Medalinskas. Tądien nuspręsta įregistruoti rajono iniciatyvinę grupę. Visi iniciatyvinės grupės nariai dalyvavo pokalbyje pas Vykdomojo komiteto pirmininką V. Kačinską. Vykdomojo komiteto pirmininkas neprieštaravo, kad būtų registruojama ši grupė. Tą patį vakarą iniciatyvinės grupės nariai pradėjo tartis dėl pirmojo viešo mitingo organizavimo Rokiškyje. Kadangi nebuvo iniciatyvinės grupės vadovo, įgaliojimas vesti derybas su rajono valdžia buvo suteiktas E. Mikaliūnui. Jis tapo neformaliu iniciatyvinės grupės lyderiu.

1988 rugpjūčio mėn. Prieš pirmąjį mitingą iniciatyvinės grupės nariai rinkosi tai pas vieną, tai pas kitą narį, derino pasisakančiųjų kalbas, rezoliucijos tekstą, buvo aptarta kiekviena būsimojo mitingo detalė, paskirstytos veiklos sritys mitingo metu. Palaikomi ryšiai su LPS iniciatyvinės grupės nariais.

1988 rugpjūčio 30 d. Iniciatyvinės grupės nariai aplankė rokiškėnus, senuosius pedagogus A. Keliuotį, P. Šinkūną, V. ir A. Vajegas. Jiems pasiūlyta jungtis prie iniciatyvinės grupės arba burtis į pedagogų grupę.

1988 rugsėjo 7 d. Prieš pirmąjį mitingą iniciatyvinės grupės nariai rokiškėnus pakvietė atvykti į tuometinio Komunalinio įmonių kombinato administracinio pastato salę. Čia vyko iniciatyvinės grupės savaitiniai pasitarimai, kuriuos nuspręsta rengti viešai, dalyvaujant visuomenei. Šią dieną susitikime buvo pristatyta ir aptarta mitingo rezoliucija. Sąjūdiečiai pamena, kad į šiuos pasitarimus, vykusius „komunalininko salėje“ ateidavo gausybė rokiškėnų, negavę atsisėsti stovėdavo, vėliau keitėsi posėdžių tvarka. Pasitarimai rengti atskirai visuomenei ir tarybos nariams. Tarybos pirmininku išrinktas K. Vyšniauskas. Prieš susitikimus A. Kuolas ir J. Jurkėnas platindavo spaudinius.

Pedagogė E. Vajegienė.

1988 rugsėjo 9 d. Pirmasis LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas, į kurį susirinko apie 10 tūkstančių žmonių. Mitinge plevėsavo tautinės vėliavos, žmonės laikė heraldinius simbolius ir plakatus, pritariančius pertvarkai. Į mitingą atvyko LPS iniciatyvinės grupės nariai A.Šaltenis, B. Kuzmickas, A. Nasvytis, K. Uoka, A. Butkevičius. Mitingo vedantieji – E. Mikaliūnas ir S. Krasauskaitė. Mitingo dalyviai ne tik kalbėjo, bet skaitė eiles, giedojo „Tautišką giesmę“ Mitingo ašimi tapo svečių kalbos, kurios buvo aštresnės, daugiau uždegančios nei vietinių. Mitinge dalyvavo pakviesti komunistų partijos rajono komiteto sekretoriai, kuriems šio mitingo idėja ir jų antraplanis vaidmuo nelabai patiko. Mitingo metu buvo renkamos lėšos LPS Rokiškio iniciatyvinei grupei paremti.

Afiša-kvietimas į pirmąjį mitingą Rokiškyje.
Pirmasis mitingas Rokiškyje.

1988 rugsėjo mėn. Rokiškio Šv. Mato bažnyčios šventoriuje suplevėsavo trispalvė.

1988 rugsėjo mėn. Po pirmojo viešo mitingo Rokiškio rajone pradėjo kurtis iniciatyvinės grupės Sąjūdžiui remti.
Pirmosios iniciatyvinės grupės atsirado miškų ūkyje, Rokiškio kultūros namuose, Melioracijos statybos valdyboje, Gerkonių kolūkyje, įsteigta Rokiškio rajono pedagogų iniciatyvinė grupė.

Pirmasis mitingas Rokiškyje.
Pirmasis mitingas Rokiškyje.
Pirmasis mitingas Rokiškyje. Kalba E. Mikaliūnas.

1988 rugsėjo mėnuo. Rokiškėnų iniciatyvinė grupė pasipildė naujais nariais, prisijungė R. Venckūnas, L. Seibutis, A. Baltakis, T. Taškūnienė (dabar Gailiūnienė). Iniciatyvinės grupės nariai pasirinko kuruojamas veiklos sritis. Iniciatyvinės grupės narys P. Gaigalas pirmasis pareiškė, jog Sąjūdis yra tam, kad Lietuva atsiskirtų nuo Sovietų sąjungos.

1988 spalio mėn. Iniciatyvinės grupės nariai vyko į kitus rajonus, kur būrėsi iniciatyvinės grupės, aktyviai dalyvavo mitinguose. Vyko bendradarbiavimas su kitų rajonų sąjūdžio iniciatyvinėmis grupėmis.

1988 spalio mėn. Rokiškėnai prie Nepriklausomybės paminklo paminėjo skulptoriaus R. Antinio (1898–1981) 90-mečio jubiliejų. Susirinko apie 300 žmonių. Restauruotas paminklas atgavo sovietmečiu panaikintą svastikos simbolį.

1988 spalio 6 d. Iniciatyvinė grupė kvietė pagerbti tremtinius – vėl surengtas mitingas prie Nepriklausomybės paminklo.

1988 spalio 7 d. Režisierius A. Baltakis Rokiškio kultūros namuose surengė Konstitucijos dienos minėjimą. Renginį vedė mokytoja T. Taškūnienė (Gailiūnienė) Į minėjimą buvo pakviesti dalyvauti svečiai filosofas Juozas Minkevičius ir ekonomistas Kazimieras Antanavičius. Renginys buvo įdomiai pateiktas, vyko aktyvios diskusijos, todėl įsiminė rokiškėnams.

"Gastautos" folklorinio ansamblio iniciatyvinės grupės Sąjūdžiui remti. narių sąrašas.

1988 spalio mėn. Rokiškio rajone pradėjo kurtis visuomeninės organizacijos. Vienos pirmųjų – Lietuvos žaliųjų sąjunga, Darbininkų sąjunga, „Caritas“, Vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija, Lietuvos karių savanorių kapų priežiūros bendrija.

1988 spalio 12 d. Komunalininkų salėje atvirai renkami kandidatai į pirmąjį LPS suvažiavimą. Už delegatus balsavo ne tik iniciatyvinės grupės nariai, bet ir visi buvę susirinkime žmonės. Pagal balsų daugumą delegatais išrinkti I. Ratkienė, A. Baltuškaitė, T. Taškūnienė (Gailiūnienė), A. Kuolas.

1919–1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos pirmininkė R. Norvaišienė (pirma iš dešinės).

1988 spalio 22-23 d. LPS suvažiavime, vykusiame Vilniuje spalio 22-23 dienomis, dalyvavo ir daugiau rokiškėnų: V.Vasiliauskienė, J.Janulis, A. Žilinskas, E. Mikaliūnas, R. Kriaučiūnas, A. Svidinskas, G. Repšys. Suvažiavimo sekretore dirbo R. Stankevičiūtė-Vilimienė. Suvažiavime į pirmąjį Sąjūdžio Seimą išrinkta I. Ratkienė.

Kvietimas į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą.
Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegato pažymėjimas.
Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo sekretoriate dirbusi R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Centre - A.Kuolas.
Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Antras iš dešinės - Rokiškio Šv. Mato bažnyčios dekanas J.Janulis.

1988 spalio mėn. Po LPS suvažiavimo Rokiškio kultūros namuose rajono visuomenei buvo surengtas susitikimas su suvažiavimo delegatais. Apie jį rajoninis laikraštis informacijos nepateikė.

Šiame renginyje kilo diskusija dėl 1941 m.  įvykių Juodupėje, kai sovietiniai aktyvistai birželio 23 d. naktį nužudė 13 juodupėnų. Buvo paviešinti šių žudynių organizatoriai, kilo didžiulis ažiotažas, todėl būtent po šio įvykio iniciatyvinės grupės nariai aktyviai pradėjo rinkti liudytojų parodymus, kurie atskleidė šio kraupaus nusikaltimo organizatorius. Pas žmones važinėjo ir medžiagą rinko T. Taškūnienė, A. Jankus, R. Venckūnas. V. Babiliūtė-Juknevičienė, A. Juknevičius, R. Gailiūnas, V. Strumskys. Surinkta medžiaga spausdinta tuometinėje „Komjaunimo tiesoje“.

1988 m. ruduo. Rokiškėnai-Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai aktyviai dalyvavo piketuose, parašų rinkimo akcijose palaikant pilietines iniciatyvas. Aktyvūs sąjūdiečiai A. Kuolas, J. Jurkėnas, A. Pėstinienė, Povilavičienė.

Parašų rinkimo akcija dėl Atominės elektrinės III bloko sustabdymo.

1988 spalio mėn. Įkurtas Kultūros fondas. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 67 rokiškėnai. Fondo tarybos pirmininku buvo išrinktas Petras Blaževičius. Kultūros fondas pradėjo leisti leidinį „Prie Nemunėlio“, kurį redagavo A.Keliuotis, E. Vajegienė.

Ketvirtas iš kairės - Petras Blaževičius.

1988 spalio 28 d. Vėlinių išvakarėse pirmą kartą sovietmečiu buvo pagerbti Lietuvos kariai savanoriai, laisvės kovotojai, aplankytos jų žūties ir laidojimo vietos. Atminimo žvakutės uždegtos ne tik Rokiškio krašte. Pagerbiant 1919–1920 m. žuvusius Lietuvos karius savanorius, surengtas minėjimas Červonkos (Latvija) kapinėse prie didingo paminklo. Pagerbti palaidoti kariai ir prisiminti tie, kurių pastangomis paminklas sovietmečiu išliko nenugriautas. Šį minėjimą organizavo Rimantė Norvaišienė ir rokiškėnai sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Nuo 1988 m. įkurta 1919–1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrija (pirmininkė R. Norvaišienė) rūpinasi Lietuvos savanorių karių kapų paminklų atstatymu ir priežiūra.

Rokiškėnai sąjūdiečiai Červonkoje Vėlinių išvakarėse.
Sąjūdietis A.Svidinskas Červonkoje.

1988 lapkričio 6 d. Pirmą kartą po Nepriklausomybės praradimo Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje vėl suplevėsavo trispalvė. Šiame iniciatyvinės grupės organizuotame renginyje dalyvavo apie 10 tūkstančių rokiškėnų. Pakelta vėliava (dabar saugoma Rokiškio krašto muziejuje) autentiška – ją sovietmečiu išsaugojo rokiškietė M. Deksnienė, kuri taip pat dalyvavo šiame minėjime. Vėliavą padėjo surasti tremtinys J. Barisa. Mitinge kalbėjo P. Turonis, I. Ratkienė, E. Vajegienė, R. Kriaučiūnas, Rokiškio Šv. Mato bažnyčios dekanas J. Janulis, vykdomojo komiteto pirmininkas V. Kačinskas, atvyko svečių iš Latvijos – Jėkabpilio liaudies fronto atstovų.

Tremtinys J. Barisa iškelia vėliavą.
Iškilmingas vėliavos pakėlimas Rokiškyje.

1988 lapkričio 15 d. Laikraščio „Spalio vėliava“ puslapiuose pasirodė LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės pirmasis leidinys „Atgaiva“. Tai buvo neįprastas, gal būt vienintelis respublikoje tuo metu toks sąjūdiečių leidinio pateikimas vietiniame rajoniniame laikraštyje. Aktyvūs bendradarbiai Jonas Mažeikis, Zita Stasiūnienė, Sigita Kilkuvienė, Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė.

1988 gruodžio mėn. Prasidėjorinkimų kompanija į SSSR Aukščiausiąją tarybą. Sąjūdis rinkiminėse apygardose iškėlė savo kandidatus – Marcelijų Martinaitį ir V. Tomkų. Ir nors komunistai kėlė savo kandidatus, nugalėjo Sąjūdžio deleguotieji. Stebino rokiškėnų sąjūdiečių iniciatyva ir aktyvumas, kurie tiek vieni, tiek su kandidatais lankėsi pas rinkėjus. Sąjūdiečiai pamena amžinatilsį A. Piestinienę, kuri su moterų būriu lankėsi įvairiose rajono vietose agituodama rinkėjus.

Iš kairės: A. Kuolas ir M. Martinaitis.

1988 m. gruodžio 17 d. įsteigta Lietuvos žaliųjų Rokiškio skyriaus iniciatyvinė grupė. Vadovas Pavlius Gaigalas. Iniciatyvus narys P. Paršonis.

P. Parsonis.
Pavlius Gaigalas.

1989 sausio 28 d. Pirmoji LPS rajono iniciatyvinės grupės konferencija vyko Rokiškio kultūros rūmų salėje. Konferencijai vadovavo K. Vyšniauskas ir S. Krasauskaitė. Į pirmąją LPS rajono tarybą pasiūlyti 45 kandidatai. Apsistota ties 25 narių skaičiumi. Daugiausia balsų surinko R. F. Kriaučiūnas, tuometinis Jūžintų kolūkio pirmininkas, prieš pat konferenciją papildęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių gretas, ir P. Blaževičius. Įdomu tai, kad į konferenciją nebuvo renkami delegatai, galėjo dalyvauti visi norintys. Atvyko daug kolūkių pirmininkų, nors nei vienas nedalyvavo vietinėse grupėse, konferencijos darbe taip pat dalyvavo ir komunistų partijos rajono komiteto sekretoriai. Į tarybą nepateko iniciatyvinės grupės nariai A. Baltakis, Druseikis, E. Isoda, P. Gudonis. LPS rajono tarybos pirmininku išrinktas K. Vyšniauskas.

Pirmoje eilėje iš kairės: A. Baltuškaitė, K. Vyšniauskas, K. Uoka, antroje eilėje antras iš kairės - P. Blaževičius.

1989 sausio mėn. Politinių kalinių ir tremtinių steigiamasis susirinkimas. Į steigiamąjį susirinkimą atvyko apie 500 rajono gyventojų. Jo metu išrinktai tarybai vadovauti patikėta iniciatyvinės grupės narei T. Taškūnienei, Vėliau vadovauti pradėjo T. Aleksiejus. Tais pačiais metais įkuriamas tremtinių klubas. Prasidėjo istorinės atminties sklaidos ir visuomenės telkimo procesas įprasminant tremties ir laisvės kovotojų atminimą. Šiame procese aktyviai dalyvavo T. Taškūnienė, A. Jankus, V. Strumskys, A. Kuolas.

Politinių kalinių ir tremtinių steigiamojo suvažiavimo dalyviai.

1989 vasario mėn. pradėtos rinkti aukos paminklui Juodupės kankiniams atminti.

Memorialo Juodupės kankiniams atminti atidengimas.

1989 m. vasario 16 d. Prie Nepriklausomybės paminklo rokiškėnai Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai organizavo Nepriklausomybės dienos minėjimą. Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje šventinta tautinė vėliava, paminklo link Respublikos gatve driekėsi didžiulė eisena šventės dalyvių. Nepriklausomybės aikštėje prie paminklo eiles skaitė poetai, pasisakė valdžios atstovai, sąjūdiečiai.

Mitingas prie Nepriklausomybės paminklo. Iš kairės: Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys A. Kuolas, R. Venckūnas, E. Vajegienė, I. Ratkienė, LPS narys A. Nasvytis

1989 m. kovo 26 d. SSSR Liaudies deputatų rinkimai. Rokiškio nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje Nr. 248 rokiškėnai išrinko poetą sąjūdietį M. Martinaitį, Panevėžio teritorinėje rinkiminėje apygardoje Nr. 691 išrinktas LPS Seimo narys žurnalistas V. Tomkus.

1989 birželio mėn. Baigtas restauruoti Nepriklausomybės paminklas. Jį restauravo skulptoriai Vygintas Ivaška ir paminklo autoriaus Roberto Antinio sūnus Robertas Antinis. Paminklas atgavo paslėptą Saulės simbolį ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo bei paminklo statymo datas.

1989 gegužės 13 d. įvyko LPS rajono mokytojų rėmimo grupės konferencija. Užsiregistravo 36 mokytojai, deleguoti Rokiškio rajono mokyklų grupių. Grupės vadovė – mokytoja Vanda Vasiliauskienė.

V. Vasiliauskienė.

1989 vasara. Pandėlio senosiose kapinėse iškilmingai perlaidoti 14 partizanų, žuvusių 1946 m. gruodžio mėn. Notigalės pelkėse, palaikai, stribų išniekinti ir sumesti į šalia Pandėlio malūno esančius šulinius. Keletą savaičių trukę palaikų iškėlimo darbai sulaukė didžiulio visuomenės palaikymo. Palaikųiškėlimo ir perlaidojimo darbus organizavo mokytoja Teresė Gailiūnienė-Taškūnienė.

Perlaidojami Notigalės pelkėse žuvę laisvės kovotojai.

1989 birželio 14 d. Įspūdingai paminėta pirmoji Juodojo kaspino diena. Minėjimas vyko geležinkelio stotyje, iš kurios į Sibirą buvo gabenami tremtiniai, politiniai kaliniai.

Juodojo kaspino dienos minėjimas.
Juodojo kaspino dienos minėjimo organizatoriai: (iš kairės) A. Milaknis, T. Taškūnienė (Gailiūnienė), A. Žilinskas.

1989 m. liepos 9 d. Po restauracijos iškilmingai atidengiamas restauruotas skulptoriaus R. Antinio paminklas, pastatytas 1931 m. Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Paminklą pašventino Rokiškio Šv. Mato bažnyčios dekanas Juozas Janulis.

1989 liepos 21 d. LPS rajono taryba, Rokiškio Tremtinio draugijos taryba, Lietuvos darbininkų sąjungos rajono rėmimo grupė, LDP Rokiškio rajono politinė organizacinė taryba, Moterų katalikiškojo sambūrio „Caritas“ rajono rėmimo grupė paruošė kreipimąsi į LTSR AT dėl 1940 m. liepos 21 d. Liaudies Seimo nutarimų pripažinimo neteisėtais.

Po restauracijos atidengtas Nepriklausomybės paminklas.

1989 rugpjūčio 23 d. „Baltijos kelio“ akcijoje dalyvavo didžiulis būrys rokiškėnų, vykusių autobusais ir asmeniniu transportu. 33 autobusų kolona pajudėjo iš autobusų stoties. “Baltijos kelio“ akcijos metu rokiškėnų stovėjimo vietoje buvo pastatyti du mediniai kryžiai.

"Baltijos kelio" akcijos metu rokiškėnų stovėjimo vietoje pastatytas kryžius.
Rokiškėnai - "Baltijos kelio" akcijos dalyviai.
A. Kuolas "Baltijos kekyje".
Rokiškėnai - "Baltijos kelio" akcijos organizatoriai. Centre - tuometinis rajono Sąjūdžio tarybos pirmininkas L. Jankauskas.

1989 ruduo. Pirmasis kandidatas į LTSR Aikščiausiąją Tarybą įregistruotas respublikoje – Rokiškio rinkiminėje apygardoje Nr. 102 Kazimieras Uoka, tuometinis TSRS Aukščiausios Tarybos ir TSRS liaudies deputatas. Kandidato patikėtiniai L. Jankauskas ir I. Ratkienė. Egidijus Klumbys, LPS Seimo tarybos narys, įregistruotas kandidatu į LTSR Liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr. 103. Pirmieji jo kandidatūrą rajone iškėlė Juodupės fabriko „Nemunas“ dirbantieji. Kandidato patikėtiniai T. Taškūnienė, A. Kuolas, P. Gaigalas. Sąjūdžio remiami ir galimi kandidatai į AT buvo užsiregistravę A. Nasvytis, V. Šadreika, G. Iešmantas, J. Prapiestis, Z. Juknevičius, V. Čepaitis, P. Blaževičius, I. Ratkienė, R. Kriaučiūnas, T. Aleksiejus, J. Gelažius.

Iš kairės: K. Uoka ir E. Klumbys.

1989 gruodžio 2 d. Antroji LPS rajono konferencija. Sąjūdžio rajono tarybos pirmininkas K. Vyšniauskas ataskaitiniame pranešime paminėjo, jog Sąjūdis nėra vien rajono taryba, bet ir rėmimo grupės, jam prijaučiantys asmenys, įvairūs judėjimai, gimę Sąjūdyje. Buvo įvardintas tikslas, kuris vienija šiuos judėjimus – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. Konferencijoje buvo išrinkta nauja taryba. Tarybos narių skaičius sumažintas nuo 25 iki 15.

K.Uoka ir E. Klumbys bendrauja su rinkėjais.

Suvažiavime daug dėmesio skirta ateinantiems LTSR AT rinkimams. Buvo priimta vienybės deklaracija.

Pirmasis tarybos posėdis buvo sukviestas po keturių dienų – 1989 m. gruodžio 6 dieną. Pirmininku išrinktas P. Blaževičius. Pirmuoju pavaduotoju – P. Gaigalas, antruoju – Z. Rumšas.

Gruodžio 20 d. trečiajame tarybos posėdyje nutarta, kad Sąjūdis Rokiškio rajone rems E. Klumbį ir K. Uoką.

1990 metai. Aktyvi veikla ruošiantis rinkimams į LTSR AT bei į vietines tarybas. 1990 m. vasario 24 d. išrinktas Atkuriamasis Seimas. Iki pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos buvo išrinkti 133 deputatai, iš jų 96 remiami Sąjūdžio. Tarp jų – Sąjūdžio remiami rokiškėnų deleguoti deputatai K. Uoka ir E. Klumbys, 1990 metų kovo 11 d pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos šaulių sąjungos Rokiškio rinktinė. Vadas – Vytautas Strumskys.

Lietuvos šaulių sąjungos Rokiškio skyriaus 4 kuopos nariai. Antras iš kairės -  vadas Vytautas Strumskys.
Forografijos iš Rokiškio krašto muziejaus fondų ir archyvo
Parengė muziejininkas Valius Kazlauskas

Kalendorius

« Lapkritis 2019 » loading...
P A T K P Š S
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
Tr 20
An 26

Atidarymo koncertas „Folk in Jazz“

Lapkritis 26 d., 18:00 - 19:00
Tr 27

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga;
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis;
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 458 52835;
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau

 

KAIP MUS RASTI?