Rokiškėnai, kūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę

Tarpukario Lietuvoje Rokiškio žemėje išaugo daug žymių politikų, kultūros veikėjų. Rokiškis gali didžiuotis išauginęs tris Ministrus Pirmininkus, kurie Lietuvos Vyriausybei vadovavo tarpukario Lietuvoje.

Antanas Tumėnas

(1880 05 13 – 1946 02 08)

Antanas Tumėnas – trijų Seimų narys, pirmosios nuolatinės Konstitucijos (1922 m.) rengimo komisijos pirmininkas, II Seimo Pirmininkas, X Vyriausybės vadovas, teisingumo ministras, Vilniaus universiteto teisės profesorius, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) narys ir vadovas.

A. Tumėnas gimė 1880 m. gegužės 1 (13) d. Rokiškio rajone (buvusioje Zarasų apskrityje), Ragelių parapijos Kurkliečių kaime, vidutinių ūkininkų šeimoje. Tėvas norėjo matyti sūnų mokytą. A. Tumėnas buvo silpnos sveikatos, labai jautrus, uždaro būdo, kalbėdamas smarkiai mikčiojo. Tad visam gyvenimui liko lėtas kalbos tempas ir ilgokos pauzės. 1894-1900 m. vaikinas mokėsi Vilniaus antrojoje berniukų gimnazijoje. 1900 m. buvo užsirašęs į Maskvos universiteto Matematikos fakultetą, po to metus studijavo architektūrą Varšuvoje, o 1903 m. įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą.

Baigęs mokslus, grįžo į Lietuvą, advokatavo Zarasuose ir įsijungė į aktyvią lietuvių visuomeninę ir tautinę veiklą. A. Tumėno ir gydytojo D. Bukonto iniciatyva 1912 m. Zarasų bažnyčioje buvo įvestos pamaldos lietuvių kalba, o po poros metų įsteigtas katalikiškos „Saulės” draugijos skyrius su biblioteka ir skaitykla. A. Tumėnas su D. Bukontu miestelio ir apylinkių žmones telkė į Dramos, muzikos, dainų ir literatūros draugiją.

Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas pakeitė A.Tumėno planus. Karo pradžioje įsteigus Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, A.Tumėnas tapo jos Centro komiteto įgaliotiniu Zarasuose. 1915 m. rudenį jis pasitraukė į Petrogradą, dirbo to paties komiteto juridiniame skyriuje. Vėliau buvo pasiųstas į Voronežą, kuriame susibūrė gausi lietuvių bendruomenė, kur buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijos. Voroneže A.Tumėnas vedė žinomo pedagogo J. Kairiūkščio dukterį Janiną. Vedybos buvo laimingos.

1918 m. pavasarį A.Tumėnas grįžo į Lietuvą ir, paskelbus Nepriklausomybę, paskirtas Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento direktoriumi. Taip pat A. Tumėnas buvo įtrauktas į Teisingumo ministro L. Noreikos vadovaujamą Vyriausybės komisiją Konstitucijos projektui rengti. Steigiamojo Seimo atstovu A. Tumėnas buvo išrinktas 6-ojoje Utenos rinkimų apygardoje pagal LKDP sąrašą.

A. Tumėno kandidatūra į Vyriausybės vadovo postą pirmą kartą buvo pasiūlyta dar 1920 m., sudarant šeštąjį Ministrų Kabinetą. Tačiau Ministru Pirmininku A. Tumėnas tapo tik 1924 m., kai jį pasiūlė Prezidentas A. Stulginskis. Kartu jis ėjo ir Teisingumo ministro pareigas. Vienas pirmųjų A. Tumėno vadovaujamos Vyriausybės darbų buvo teisiškai įforminti Klaipėdos krašto statusą.

A. Tumėno vadovaujama Vyriausybė laiku parengė ir patvirtino valstybės biudžetą, sėkmingai tęsė žemės reformą. 1924 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams, bežemiams ir mažažemiams buvo išdalyta beveik 144 000 ha žemės. Skirstant kaimus, Lietuvoje daugėjo vienkiemių. Už nedideles palūkanas Vyriausybė ėmė teikti iš biudžeto kreditus savivaldybėms. Vyriausybė ir toliau rengė visos Lietuvos mokyklų tinklo projektą. Tačiau 1925 m. sausio 27 d. Ministrų Kabineto posėdyje A.Tumėnas pareiškė apie savo ketinimą atsistatydinti. Respublikos Prezidentas Vyriausybės atsistatydinimą priėmė vasario 3-iąją. A. Tumėnas dirbo ir akademinį darbą. Nuo 1921 m. rudens Aukštuosiuose kursuose jis dėstė Lietuvos statutą, o po metų buvo pakviestas į kuriamą Teisės fakultetą. Profesoriai ir studentai A. Tumėną mėgo dėl jo principingumo, atsakingo požiūrio į darbą, teisininko erudicijos.

Kai krikščionių demokratų partijos ir tautininkų santykiai tapo įtempti, A.Tumėnas Prezidento A.Smetonos įsakymu iš universiteto buvo atleistas. Užsiimdamas privačia advokato praktika, A.Tumėnas Tautininkų valdžios politikai niekada nepritarė ir iki pat 1940 m. išliko opozicijoje autoritariniam tautininkų rėžimui.

Po Lietuvos okupacijos 1940 m. A. Tumėnas buvo tardomas SSRS saugumo ir tiesiog per stebuklą nebuvo įkalintas ar ištremtas. Naciams okupavus Lietuvą, A.Tumėnas įsitraukė į vieningą antinacinį pasipriešinimą. Už tai naciai jį suėmė, bet A.Tumėnui pavyko ištrūkti.

1944 m. liepos 9 d. jis visiems laikams paliko Lietuvą. Tumėnai apsigyveno Vienoje. 1946 m. vasario 8 d. sustojo A. Tumėno širdis. Palaidotas Austrijoje, Bachmaninge. Ant kapo pastatytas kryžius su lietuvišku ir vokišku užrašu: „Čia laikinai palaidotas Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos katalikų akcijos pirmininkas advokatas Antanas Tumėnas, gimęs 1880 m. V 1 d., mirė 1946 m. II 8 d., ilgėdamasis Lietuvos ir nenustodamas vilties į ją grįžti.“

A.Tumėno apdovanojimai už nuopelnus Lietuvai:

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis, Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordino medalis.

A.Tumėnas Rokiškio krašto muziejaus ekspozicijoje ir fonduose

Muziejuje saugomi negatyvai:
A.Tumėno buvusios gimtosios sodybos vietos nustatymo komisija. 1996 m., gruodis. RKM39641.

A.Tumėno sodybos vietos nustatymo komisijos nariai klausosi A. Kurkliečio pasakojimo. RKM39640.

Buvusi A.Tumėno sodybos vieta. RKM39638.

Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai klausosi J.Kurkliečio pasakojimo apie A.Tumėną. RKM 39639.

Muziejaus moksliniame archyve (RKM MA byla 153/2) saugomi prisiminimai apie A.Tumėną:

J. Laucės prisiminimai;
A. Kalendrienės prisiminimai;
J. Kurkliečio prisiminimai;
1996 11 28 aktas dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Tumėno gimtosios sodybos vietos nustatymo. RKM MA byla 153/2;

2002 04 12 Rokiškio rajono savivaldybės mero G. Matiekaus prašymas dėl lėšų skyrimo A. Tumėno gimtajai vietai įamžinti. RKM MA byla 153/2.

Atminimo įamžinimas:

Kurkliečių kaime, Jūžintų seniūnijoje 2002 m. rugpjūčio 1 d. atidengtas paminklinis akmuo, ženklinantis A. Tumėno gimtinę.
2005 m. gegužės 13 d. Vilniuje, netoli Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pastato, atidaryta A. Tumėno vardu pavadinta gatvė.

Rokiškio krašto muziejus rengia edukacines programas „Pasisvečiuokime rokiškėnų – tarpukario Lietuvos ministrų pirmininkų tėviškėse”.

Juozas Tūbelis

(1882 04 18 – 1939 09 30)

Būsimasis Ministras Pirmininkas gimė 1882 m. balandžio 18 d. Rokiškio apskrities Panemunėlio valsčiaus Ilgalaukių kaime, darbštaus ir tais laikais šviesaus ūkininko, taip pat Juozo, šeimoje. Pradžios mokslus J. Tūbelis išėjo Panemunėlio rusiškoje mokykloje. 1893 m. rudenį, pabaigęs pradžios mokslus, J. Tūbelis išvažiavo mokytis į Mintaujos gimnaziją. Už pasipriešinimą gimnazijos rusifikatorių reikalavimui maldą skaityti rusiškai, buvo pašalintas iš mokyklos. Tik po dvejų metų jam pavyko įstoti į Liepojos gimnaziją, kur pritapo prie tautiškai nusistačiusių moksleivių (J. Tumo-Vaižganto ir kt.).

1902 m. J. Tūbelis baigė gimnaziją, įstojo į Varšuvos universitetą, ten pasirinko medicinos studijas. Iš Varšuvos universiteto už neramumus buvo pašalintas be teisės vienerius metus studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose. 1903 m. J. Tūbelis atvažiavo į Panevėžį ir kartu su bendramoksliu įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą.

1904 m. rudenį jam pavyko įstoti į Rygos politechnikos instituto agronomijos skyrių. 1905 m. Rusijoje prasidėjus revoliuciniams įvykiams ir uždarius institutą, J. Tūbelis grįžo į Lietuvą. Apsigyvenęs Vilniuje, susipažino su A. Smetona, A. Žmuidzinavičiumi, L. Gira, M. Petrausku ir kitais inteligentais. Šie ryšiai išliko ir 1906 m. atnaujinus studijas Rygoje.
Sėkmingai baigęs mokslus, J. Tūbelis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kauno apskrities žemėtvarkos komisijoje. Vėliau dirbo Raseinių, Šiaulių apskrityse, kur padėjo valstiečiams skirstytis į vienkiemius, mokė žmones geriau ūkininkauti, ėmė steigti ūkio būrelius – savotišką pirminę kooperacijos formą.

J. Tūbelis žemėtvarkininku dirbo iki 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo intendantu. Karo suirutės sąlygomis J. Tūbelis padėjo pinigais ir produktais ne vienai evakuotai į Rusiją lietuvių organizacijai. 1917 m. J. Tūbelis demobilizavosi, 1918 m. sugrįžo į Lietuvą, į Vilnių. Čia jis kartu su A. Smetona dirbo „Lietuvos aide“, redagavo priedą „Žemės ūkis“.

1918 m. vasario 16 d., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, J. Tūbelis buvo tarp tų žmonių, kurie padėjo politinius ir ekonominius valstybės pamatus. Jau pirmojoje A. Voldemaro Vyriausybėje J. Tūbelis užėmė Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro postą. Seimų laikotarpiu J. Tūbelis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos ir kibo į atsikuriančiai valstybei labai svarbų ūkinės veiklos barą – kooperatyvus. Jo dėka susikūrė stambūs kooperatyvai Lietūkis, Pieno centras.

J. Tūbelio apdovanojimai už nuopelnus Lietuvai 1918-1940 metais:

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas 1929-08-14,
Šaulių Žvaigždės ordinas 1931 m.,
Trijų Liepsnų 1-ojo laipsnio ordinas,
Gedimino Vilko ordinas 1935 m.,
Belgijos Leopoldo 1-ojo laipsnio ordinas 1931 m.,
Belgijos Karūnos 1-ojo laipsnio ordinas 1932 m.,
Danijos Danebrogo 1-ojo laipsnio ordinas 1937 m.,
Estijos Erelio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas 1932 m.,
Italijos Šventųjų Morico ir Lazario 1-ojo laipsnio ordinas 1938 m.,
Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas 1932 m.

J.Tūbelio atminimo įamžinimas:

1989 m. rugpjūčio 5 d. J. Tūbelio gimtinėje Ilgalaukių kaime Rokiškio seniūnijoje atstatytas paminklinis akmuo.
Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazija bei joje esantis J. Tūbelio muziejus.
RKM MA byla 153/3.

J.Tūbelis Rokiškio krašto muziejaus ekspozicijoje

Fotografijos:

Iškilmės Rokiškyje su Vyriausybės atstovais atidengiant Nepriklausomybės paminklą (skulptorius R. Antinis) 1931 m.spalio 4 d.

Nepriklausomybės paminklo šventinimas.

Lietuvių tautos šventės dalyviai Panemunėlyje 1932 m. rugsėjo 8 d.

Panemunėlio pradinės mokyklos atidarymo šventė 1934 m., kurioje dalyvavo J. Tūbelis.

J.Tūbelio laidotuvės Kaune 1939 m. rugsėjo 30 d.

Vladas Mironas

(1880 06 22 – 1953 02 17)

Tai – kunigas, politikas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas iškiliausių lietuvybės žadintojų ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų, Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Valstybės Tarybos narys, Seimo atstovas, Vyriausybės vadovas, SSRS kalėjimų kalinys.

Būsimasis signataras V. Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus Kuodiškių vienkiemyje, pasiturinčio ūkininko Zigmo Mirono šeimoje. Vaikinukas mokslo siekė Mintaujos gimnazijoje – patriotinės lietuvių inteligentijos lopšyje. Jo bendramoksliai – Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, premjeras Juozas Tūbelis, būsimieji Lietuvos šviesuoliai Jonas Šliūpas, Jurgis Šlapelis ir kiti. Iš gimnazijos pašalintas už tai, kad atsisakė rusiškai melstis, Vladas pasirinko Vilniaus kunigų seminariją, nes norėjo dirbti Lietuvoje.

1901 m. baigęs Vilniaus kunigų seminariją, gabus ir darbštus jaunuolis buvo išsiųstas į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kurią 1904 m. baigė ir įgijo teologijos kandidato laipsnį. Sugrįžęs į Vilnių, 24 m. kunigas V. Mironas į lietuvybės veiklą įsijungė su visu jaunatvišku maksimalizmu. Lietuviškos spaudos leidyba, švietimas, blaivybės draugijų kūrimas – tai tik kelios veiklos sritys, kuriose jis petis į petį darbavosi su A. Smetona. V. Mironas daug nuveikė išrinktas į Lietuvos Tarybą. Kartu su kitais signatarais pasirašė 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

1940 m. Lietuvą okupavus bolševikams, prasidėjo tragiškiausi V. Mirono gyvenimo metai – kalėjimų, tardymų ir kančių metai. 1947 m. išsiųstas į Vladimiro karo kalėjimą, jis čia išvargo iki 1953 m. vasario 17 dienos. Mirė neaiškiomis aplinkybėmis, nežinoma jo palaidojimo vieta.

Signataro, Ministro pirmininko V. Mirono apdovanojimai už nuopelnus Lietuvai 1918-1940 m.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas 1938-02-16.
Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas 1930-09-04.
Latvijos Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas 1932 m.

Rokiškio krašto muziejaus moksliniame archyve (RKM MA 153/1) saugomi K. Žalkauskienės atsiminimai apie V. Mironą.

Renginių kalendorius

Renginiai kalendorius

P Pr

A An

T Tr

K Kt

P Pe

Š Še

S Se

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

2 Renginiai,

1 renginys,

0 Renginiai,

1 renginys,

Edukacinis užsiėmimas PAŽINKIME SAVO VALSTYBĖS ISTORIJĄ DRAUGE

0 Renginiai,

1 renginys,

-

AUTOŽYGIS

1 renginys,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

1 renginys,

-

VERBŲ RIŠIMO EDUKACIJA

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

1 renginys,

0 Renginiai,

1 renginys,

2 Renginiai,

-

VERBŲ RIŠIMO EDUKACIJA

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

0 Renginiai,

1 renginys,

-

KIAUŠINIŲ MARGINIMO EDUKACIJA

0 Renginiai,

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 683  82466
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

NAUJIENŲ PRENUMERATA

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau
KAIP MUS RASTI?