Rokiškio grafystės Aknystos palivarko baudžiavinės prievolės

1861 m. kovo 3 d. Rusijos caras Aleksandras I pasirašė manifestą ir nuostatus, naikinančius baudžiavą visoje imperijoje, tame tarpe ir carų pavergtoje Lietuvoje.

Trumpai prisiminkime, kaip baudžiava Lietuvoje formavosi, kaip pakeitė pagrindinių gyventojų – valstiečių padėtį. Istorikas Rimvydas Petrauskas rašo, jog įbaudžiavinimas buvo ilgas procesas, suaktyvėjęs Vytauto laikais, didžiajam kunigaikščiui pradėjus bajorams dalyti valstiečius – veldamus. Tiesa, iš pradžių tai nebuvo valstiečių šeimų užrašymas bajorams, valdovas suteikdavo teisę tik į kai kurias tų valstiečių atliekamas prievoles, kurios iki tol priklausė tik jam. Tačiau netrukus žemes su valstiečiais pradėta dalinti amžiams, nepaliekant jokių teismo ir valdymo teisių. Siaurėjo ir ekonominės valstiečių teisės, kito prievolių pobūdis. Valstiečiai privalėjo mokėti duoklę grūdais ir kitais žemės ūkio produktais, dirbti ne tik savo laukuose, bet ir turtingųjų žemvaldžių ūkiuose – dvaruose. Pastaroji prievolė buvo itin sunki, pamažu virtusi lažu.

Istorikas Edvardas Gudavičius teigia, kad XIV a. pab. aiškios ribos tarp valstiečių ir feodalų dar nebuvo. Tačiau kai už tarnybą didysis kunigaikštis jiems atsilygindavo ne tik privilegijomis, bet ir pradėjo dalinti žemę kartu su valstiečiais, įbaudžiavinimas spartėjo. XV a. Lietuvoje neliko „gerųjų žmonių“, o dvarai su palivarkais vis labiau lėmė šalies ekonominį potencialą. Pastovi darbo jėga lėmė žemdirbystės plėtrą, trilaukės sistemos įsigalėjimą, skatino prekinio ūkio pobūdį. Galutinai baudžiavą įtvirtino 1557 m. Valakų reforma, kai valstiečiai buvo pririšti prie jiems skirtų žemės sklypų, už kuriuos reikėjo atidirbti nustatytas lažo dienas ir sumokėti įvairias duokles. Buvo suvaržyta valstiečių judėjimo laisvė, o už pasitraukimą nuo žemės buvo skiriamos bausmės: nuplakimas, suluošinimas, išmainymas, atidavimas į rekrūtus.

Studijuojant Rokiškio dvaro archyvą, tarp įvairių ūkinės veiklos dokumentų pakliuvo vienas Rokiškio grafystės palivarko – Aknystos 1816 m. valstiečių prievolės dokumentas.

Tuo metu Rokiškio grafystė buvo Ignoto Tyzenhauzo (1760–1822) valda.
Pagal 1825 m. grafystės inventorių, jai priklausė apie 2228 valakai žemės, 111 kaimų, 68 viensėdijos ir 3 miesteliai. Paminėtas Aknystos palivarkas turėjo apie 550 valakų žemės, 26 kaimus, 12 viensėdijų, vandens malūną, alaus ir degtinės bravorus bei 6 karčemos (į šiuos duomenis neįtrauktas Aknystos miestelis). Tai buvo pats didžiausias grafystės palivarkas, du kartus didesnis už grafystės centrą – Rokiškio palivarką. Dokumentas, kuriame surašytos 1816 m. valstiečių prievolės, yra lenkų kalba, todėl talpinamas laisvas dokumento vertimas į lietuvių kalbą.

Aknystos palivarko valstiečių prievolės

  1. Kiekvienas valstietis kasmet kiekvieną savaitę privalo eiti po 4 lažo dienas. Dirbantis pusę valako – po 2 savaitines dienas. Darbas dvare prasideda patekant saulei ir baigiasi jai leidžiantis, atvykti kinkiniu ar pėsčiomis.
  2. Šalia lažo dvaro tarnyba reikalauja iš baudžiaunininkų kulti naktimis.
  3. Įpareigojama duoklę linais dvarui pristatyti tik paruošus švarų pluoštą.
  4. Šalia baudžiavos dienų už pusės valako sodybinį sklypą valstietis privalo žiemą ar vasarą pėsčiomis arba kinkiniu atidirbti 24 „gvoltų“ dienas.
  5. Dvaro sklypai padalinti rėžiais ir kiekvienas valstietis, nepriklausomai nuo to, ar jis sklypą dirba pastoviai ar yra „posadnikas“ ir dirba pusę valako, privalo vieną margą apsėti vasarojumi, antrąjį – žiemkenčiais, o trečiąjį – apakėti ir apmėžti. Javus nuimti, išdžiovinti, pasverti ir atiduoti baudžiavinėms prievolėms reikalingą kiekį. Tokią margų sistemą įsakoma įvesti visur.
  6. Naktiniam kūlimo darbui privaloma atvykti 2 kartus per metus. Vieną kartą į naktinį darbą galima atvykti pėsčiomis, o kitą su kinkiniu. Baudžiaunininkų žmonos naktinio darbo taip pat ateina pėsčiomis 2 kartus per metus.
  7. Kasmet iš miško dvarui privalu atvežti vieną sieksnį medienos malkoms ir po 6 rąstus.
  8. Nuo valako kasmet privaloma savo kinkiniu 2 kartus vykti į Rygą, Vilnių, Mintaują (aut. – dabar Jelgava) arba mokėti už kiekvieną kelionę. Pusvalakininkai tai padaryti turi vieną kartą per metus.
  9. Už činšą rudenį nuo inventoriuje nurodyto sklypo švarių linų pundeliais atiduoti 25 svarus (pagal Rygos matą).
  10. Avių kirpimui, kruopų gamybai, daržovių nuėmimui moterys privalo eiti papildomas baudžiavos dienas.
  11. Kiekvienas valstietis kasmet privalo taisyti tiltus ir kelius prie savo sodybų, o tai pat jiems priskirtoje žemėje.
  12. Dėklą grūdų ir kitokią duoklę kiekvienas ūkis privalo atiduoti rudenį arba užmokėti linais, tinkančiais prekybai.
  13. Kiekvienas ūkis dvaro iždui privalo pristatyti 5 svarus iškarštų vilnų ar pakulų.
  14. Dešimtininkai privalo atlikti nustatytus darbus, grąžinti iš dvaro iždo pasiskolintus grūdus, o pasiskolinant, griežtai registruotis dvaro ūkinėse knygose.
Šaltiniai:

  1. 1825 m. Rokiškio grafystės inventorius. RKM 4035.
  2. Rokiškio grafystės ūkinės veiklos dokumentai 1801–1821 m. RKM 4001.

Literatūra:

  1. Bairašauskaitė T. Lietuvos bajorų savivalda. XIX a. pirmoje pusėje. Vilnius, 2003.
  2. Gudavičius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 m. I tomas. Vilnius, 1999.
  3. Kiaupienė J. Mes, Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas). Vilnius, 2003.
  4. Kiaupienė J., Petrauskas R. Lietuvos istorija. Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386 – 1529 m. IV tomas. Vilnius, 2009.
  5. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (II tomas). Vilnius, 1968.

Kalendorius

« rugsėjo 2019 » loading...
Pr A T K Pn Š S
26
27
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
3
4
5
6

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga;
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis;
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 458 52835;
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau

 

KAIP MUS RASTI?