Baltijos kelias – laisvės ir vienybės simbolis

                      Trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai 1989 m. liepos 15 d. Piarnu mieste (Estija) susirinkę nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą ir Taliną, taip pademonstruojant sovietų valdžiai ir pasauliui savo vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės. Buvo pasiūlyta organizuoti bendrą radijo laidą, sukurti vieną renginio emblemą, išleisti plakatus, bendrą ženkliuką, o po manifestacijos surengti mitingus ir draugystės šventes Lietuvos-Latvijos ir Latvijos-Estijos pasieniuose.

                      Lygiai 19 val. radijo imtuvuose suskambus signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje, per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Daugiau kaip 650 km magistralėje stovėjo per milijoną žmonių iš trijų Baltijos valstybių.

                      Akcijoje Baltijos kelias dalyvavo ir nemažai rokiškėnų. Rokiškio rajonui buvo paskirti 299–302 km (dabar – 114–117 km) Ukmergės-Panevėžio ruože. Baltijos kelio dieną Rokiškyje kolona prasidėjo autobusų stotyje ir rikiavosi Panevėžio gatvėje. Surikiavus visus paruoštus autobusus tapo aišku, kad visi norintys į juos netilps, todėl kreiptasi į autotransporto įmonės vadovą su prašymu skirti transporto – buvo duoti miesto maršrutais kursuojantys autobusai „Ikarus“. Įdomu ir tai, kad rokiškėnų autobusai ir automobiliai buvo paženklinti vienodais užrašais „Rokiškis“, Gediminaičių stulpais bei trispalvėmis. Rokiškėnų kolonos priekyje ir gale važiavo milicijos automobiliai. Pirmajame automobilyje važiavęs Leonas Jankauskas per raciją palaikė ryšį su gale esančiu automobiliu. Nors tikslus akcijoje dalyvavusių rokiškėnų skaičius nėra žinomas, tačiau ties Panemunėliu kolona tapo tokia didelė, kad susikalbėti per raciją pirmam ir paskutiniam automobiliui tapo beveik neįmanoma. Iš Rokiškio motociklu Jawa važiavo ir sąjūdietis Algis Kuolas. Jis turėjo megafoną, todėl koordinavo rokiškėnams skirtą Baltijos kelio atkarpą.

                      Rokiškėnų kolona iširo Panevėžyje – daliai transporto priemonių ties geležinkelio pervaža teko praleisti traukinį. Vėliau Rokiškio koloną dar kartą išsklaidė milicija, pirmiau praleidusi kitų miestų kolonas. Į rokiškėnams skirtą atkarpą spėjo atvykti tik keli autobusai, tačiau ten jau stovėjo Rokiškio atstovai, atvykę savo transportu. Pagrindinė miesto kolonos dalis stovėjo Kupiškiui skirtoje atkarpoje – ji buvo tankesnė, užpildyta keliomis eilėmis. Pasibaigus akcijai, vyko bendras Rokiškio ir Kupiškio rajonų mitingas, o rokiškėnų stovėjimo vietoje buvo pastatyti du mediniai kryžiai.

                      Baltijos kelio akcija visam pasauliui parodė, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiruošusios prisiimti atsakomybę už savo likimą, išreiškė trijų tautų apsisprendimą ir ryžtą siekiant atkurti Nepriklausomybę.

Parengė Istorijos skyriaus muziejininkas Justinas Malcius