Visą šimtmetį ar su džiaugsmu, ar su nerimu tauta laukdavo, pasitikdavo Valstybės šventę – Vasario 16-ąją. Visuomet labai svarbus buvo tautos bendrumo ir vienybės jausmas. Pirmuoju Nepriklausomybės laikotarpiu miestų ir miestelių valstybiniai, visuomeniniai pastatai, labai dažnai –ir gyvenamieji namai būdavo papuošti ne tik valstybės simboliais, bet ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, valstybės vadovų portretais. Visuomet labai svarbus akcentas – žalumynų vainikai. Šventė prasidėdavo šv. Mišiomis bažnyčioje, o po jų pagrindinėse gatvėse bendrumo jausmas, džiugesys suburdavo į eitynes. Laikinojoje sostinėje Kaune miestiečiai ir svečiai tradiciškai rinkosi Kauno muzikiniame sodelyje šalia J. Zikaro paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Viskas pasikeitė prasidėjus sovietinei okupacijai. Bet supratimas, kas ir kodėl mes esame, išliko. Karta iš kartos švenčiame valstybės ir mūsų pačių laisvę.
Žmoniškai gyventi norime
Lietuviai! Tiek amžių čia išvargę ir ligi šiol ištvėrę – argi mes savo vargams galo nerasime? Mes turime rasti, kad lietuviai esame ir žmoniškai gyventi norime! Bet viena visados atminkite – ligi ant mūsų svetimi ponai turės valią, ligi jie, ne mes – čia šeimininkai būsime, ligi rusai, vokiečiai ar lenkai mus valdys ir gainios, o mes nesusipratę, iškrikę jiems tebetarnauti turėsime, – visa paliks senoviškai ir mūsų vargams niekuomet galo nematysime.
Petras Klimas, 1916 m. Vilnius
„Šiandien sukako penki metai, kuomet lietuvių tauta prasivėrė sau duris į šviesesnę ateitį.“
Tėvynės gynėjas 1923 m. vasario 16 d. Nr. 32.
Vasario 16, aukos ir pareigos
„Vasaris glaudžiai susijęs su mūsų valstybės atstatymu. Tai buvo kartu su gamta griežtas pasukimas vasariop. Tačiau vasaris buvo ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atstatytojas, bet pareikalavo pirmųjų aukų. Nieks iš lietuvių neužmiršta, kad vasario 9 d. kautynėse Taučiūnų kaimo lauke (netoli Kėdainių) žuvo pirmasis kareivis Povilas Lukšys. Po kelių dienų, vasario 13 d., Alytaus kautynėse ant Nemuno tilto žuvo 1 pėst. pulko vadas karininkas Antanas Juozapavičius. O toliau sekė kiti, vedami tikslo – krašto gerovės ir Nepriklausomybės, gerovės ir laisvės.“
Jūžintai. Vasario 10 d. skyr. narių susirinkime tėvūnas mkt. J. Balnanosis kalbėjo apie ideologinių kursų reikšmę, o mkt. M. Čiplys laikė paskaitą: „Kas tai yra tauta“.
Kriaunos. Kriaunų jaunalietuvių skyrius nuvykęs į Obelius suvaidino „Pavergtųjų Kalvarijas“. Šiam svečių vakarui surengti daug triūso padėjo skyriaus pirmininkas ir vietos mokytojai. (P. Musteikis)
Kalviai. (Kamajų valsč.) Visuotiniame susirinkime mkt. J. Ožalas perskaitė paskaitą „Tėvynės meilė“.
Tautinės jaunuomenės savaitraštis Jaunoji karta, 1935 Vasario 17 d., Nr. 7.
Diplomatai Vasario 16 d. šventėje
„Vasario 16 d. Nepriklausomybės šventė proga į Kauną suvažiuoja reziduoją Rygoje ir kitur akredituotieji Lietuvai užsienio atstovai, dalyvauti Lietuvos Laisvės šventėje. Šį kartą šventėje dalyvaus ir Graikijos ministeris Berlyne, kuris atvažiuoja su įgaliojimais sudaryti su Lietuva prekybos sutartį.“
Laikraštis „Diena“ 1937 m. Nr. 7.
Orumo ir vilties šventė
„Kai mąstau apie Vasario 16-ąją, visuomet į galvą ateina palyginimas su paveikslu, kurį vėlesni „meistrai“ pamėgino paslėpti po nauju dažų sluoksniu. Bet štai praėjo kiek laiko, restauratoriai ėmė valyti apnašas ir visuomenei atsiskleidė senasis grožis. Dabar žmonės pamatė ne tariamus trūkumus, badžiusius šventeivoms akis, o pačią esmę, didybę, kurios ir išsigando gyvenimo tiesos nemėgę pirmtakai. Taip atsitiko ir su mūsų vilties, orumo ir pasitikėjimo diena, šiandien grįžusia mums kaip tautos šventė. Už Vasario 16-osios minėjimą ir persekiojo, ir baudė; ją pačią dar prieš metus apšaukė tautos nelaimės diena. Laisvės medis, pasodintas mūsų širdyse 1918 m. nenuvyto per rūsčiausias audras. Giedrėjant padangei vėl mezgasi, kurie, norime tikėti, anksčiau ar vėliau atneš trokštamų vaisių.“
Gintautas Iešmantas
Sąjūdžio žinios. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos leidinys. 1989 m. vasario 13 d., Nr. 67.
„Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Laisvės šventę išsikovojom. Ar išsikovosim laisvę?/…/ Susikaupkim, susimąstykim… Mūsų širdys mums pasakys, mūsų sąžinė mus pamokys. Ne mus tegul veda, patys eikim Laisvės pasiimti su tais, kuriais pasitikim…“
Atgaiva. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Rokiškio Rajono Tarybos laikraštis. 1990 m. vasaris, Nr. 2.
1918 – ieji, vasaris, 16-oji
„Toji data įaugusi į lietuvių sąmonę. Ji skamba kaip varpo balsas, pranešantis apie laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Beje, vario varpą Amerikos lietuvių bendruomenė anuo metu padovanojo nepriklausomai Lietuvai. Jame išlieti priesaikos žodžiai: „Skambėk per amžius vaikams Lietuvos: tas laisvės nevertas, kas negina jos!“
Nuo anos neužmirštamos datos sukanka 73 metai. /…/ Vasario 16-osios aktas – tai Tėvynės laisvės varpas kiekvieno lietuvio širdyje. Jis davė pradžią nacionalinei nepriklausomai Lietuvai, kurią dar turėjo apginti nuo išorės priešų lietuvis karys savanoris.“
J. Pladis, istorijos mokytojas
„Gimtasis Rokiškis“, 1991 m. vasario 16 d., Nr. 14.
Parengė Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė