Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimo diena. Šią dieną siekiama prisiminti Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų indėlį į žmogiškumo istoriją ir taip pagerbti juos bei jų žygdarbius. Jie, nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, Holokausto metu padėjo žydams ir juos gelbėjo. Skaičiuojant procentais, Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių ir gali didžiuotis 924 žydų gelbėtojais. Kovo 15-oji pasirinkta prisimenant Oną Šimaitę, nes ji 1966 m. kovo 15 d. tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Šią žmogiškumo misiją, gelbstint žydų tautybės žmones, atliko ne vienas mūsų kraštietis.
Kai kuriems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai
Stasys Sviderskis. Gimė 1920 m. Kaniūkuose (netoli Jūžintų, dabar Utenos r.) gausioje ūkininkų šeimoje. 1941 m. dirbo Druskininkuose pionierių stovykloje, kur, be kitų, ilsėjosi ir 70 žydų tautybės vaikų. Didelėmis pastangomis S. Sviderskiui pavyko įsodinti vaikus į Vilniaus link važiavusį ešaloną. Vilniuje situacija taip pat nebuvo saugi, todėl S. Sviderskis nutarė vaikus vežti tolyn į rytus – Udmurtiją, Sarapulio miestą. Po dar kelių perkėlimų apsistojo vaikų namuose Debiosuose, kur S. Sviderskis organizavo lietuvišką vidurinę mokyklą, kad vaikai nebūtų mokomi udmurtų kalba. Karui pasibaigus visi vaikai su Stasiu sugrįžo į Lietuvą. Mirė S. Sviderskis 2011 m., palaidotas Kamajų kapinėse. Už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas 1997 metais. 1995 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Antanas Gobis. Gimė 1906 m. Patiltų kaime, Utenos rajone. Tapo kunigu, karo metais nuo hitlerininkų išgelbėjo žydaitės Juditos Zakšteinaitės gyvybę. Vėliau globojo ne tik ją, bet ir jos šeimą. Nuo 1981 m. pasiligojęs altarista kiek pajėgė, padėjo kunigams Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Mirė 1995 m., palaidotas Rokiškio bažnyčios šventoriuje. Už žydaitės išgelbėjimą 1979 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimą gavo 2008 metais.
Nėlė Vykonytė – gailestingoji sesuo. Vokiečių okupacijos metais, dirbdama Šiaulių miesto ligoninės vaikų skyriuje, kartu su kitais padėjo išgelbėti per 30 žydų kūdikių ir vaikų. Išėjusi į pensiją apsigyveno Rokiškio apskrityje nedideliame ūkyje.
Juozas Audėnas – paskutinėje tarpukario Lietuvos vyriausybėje buvęs žemės ūkio ministras. Prasidėjus karui, dirbdamas „Lietūkyje“ suorganizavo sunkvežimį, kuriuo pas ūkininką Lapinską, gyvenantį šalia Kazlų Rūdos, buvo išvežtos 3 žydų tautybės mergaitės.
Pranas Mažylis. Gimė 1885 vasario 24 d. Šileikiškių kaime, Skapiškio valsčiuje. Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, Lietuvos mokslų akademijas narys, profesorius. 1926 m. jo iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune pradėta perpilti kraują, radžio spinduliais gydyti vėžį, patobulinta gimdymo pagalba, ginekologinės operacijos. Karo metais, dirbdamas II moterų ligoninėje, gelbėjo žydus, gydė ir slėpė belaisvius. Mirė 1966 vasario 28 d. Kaune. 2006 m. už žydų gelbėjimą suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, 1993 m. gavo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimą gavo 1993 metais.
Jonas Kriščiūnas. 1932–1944 m. dirbo klebonu Kamajų parapijoje. Klebonaudamas Kamajuose Antrojo pasaulinio karo metais globojo žydų tautybės asmenis.
Apie Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimą muziejininkai kalbėjomės su rajono ugdymo įstaigų istorijos mokytojais, pasidalinome turima medžiaga apie žydų gelbėtojus iš mūsų krašto.
Prisidėkime prie šių drąsių žmonių atminimo išsaugojimo.
Parengė Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė
