Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas J. Černius sveikina karinį paradą, 1939 m.
2024 m. rugpjūčio 10 d. minime pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines, o sausio 9 d. minėjome 80-ąsias jo mirties metines.
Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (Ukmergės r.), gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnazijoje, iš kurios buvo pašalintas, nes kartu su kitais lietuviais atsisakė melstis rusiškai. Sankt Peterburge baigė 9-ąją gimnaziją, studijavo Imperatoriškojo universiteto Teisės fakultete. Už dalyvavimą studentų neramumuose buvo areštuotas, kelis kartus šalintas iš universiteto, tačiau studijas baigė. Grįžęs į Vilnių, dirbo advokato padėjėju, Vilniaus žemės ūkio banke, aktyviai įsitraukė į politinę ir visuomeninę veiklą ir greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio judėjimo dalyvių. A. Smetona bendradarbiavo spaudoje, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, kurį laiką buvo jos pirmininku. 1917 m. A. Smetona kartu su kitais organizavo Lietuvių konferenciją Vilniuje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos pirmininku, o 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m. balandžio 4 d. Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu.
Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). (RKM-11744)
1920 m. gegužės 15 d. A. Smetona prezidento įgaliojimus perdavė Aleksandrui Stulginskiui ir atsidėjo moksliniam, žurnalistiniam darbui ir veiklai Tautos pažangos partijoje. Tačiau jau 1926 m. gruodžio 17 d. grupė karininkų įvykdė perversmą ir nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą Kazį Grinių. Dar tą pačią dieną kariniu diktatoriumi ir kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininku paskirtas Povilas Plechavičius paprašė A. Smetoną „pasiaukoti Tėvynės labui“ ir tapti prezidentu. Jau po dviejų dienų A. Smetona buvo išrinktas valstybės vadovu.
1927 m. siekiant sutvirtinti valstybingumo ir tautinės savimonės pamatus, įtvirtinti A. Smetonos autoritetą, buvo suorganizuota prezidento kelionė po Lietuvą. Kelionėje jį dažnai lydėjo kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, generolas P. Plechavičius bei kiti aukšti karininkai bei valstybės vadovai. Miestuose ir miesteliuose A. Smetona išklausydavo vietos valdžios įstaigų bei organizacijų atstovŲ, susitikdavo su gyventojais.
Prezidentas A. Smetona (pirmoje eilėje centre) su valdžios atstovais, Kauno aukštuomene, karininkais ant Kauno soboro laiptų. (RKM-44786)
Rugpjūčio 20-21 dienomis A. Smetona lankėsi ir Rokiškio apskrityje. 9 val. 30 min. prezidentas atvyko prie Zarasų ir Rokiškio apskrities sienos. Iš čia keliavo į Antanašės dvarą, kuriame delegaciją pasitiko Mykolas Riomeris. Profesorius pasakė iškilmingą kalbą, o prezidentui ir palydai buvo aprodytos dvare įsikūrusios Ūkininkų sąjungos vaisių džiovyklos ir vaisvynių dirbtuvės. Toliau delegacija vyko į Obelius. Prezidentą pasitiko gausus būrys šaulių ir ugniagesių, bažnyčioje buvo surengtas priėmimas, kuriame dalyvavo katalikiškos Pavasario, Blaivybės, Moterų, Ūkininkų ir kitos sąjungos.
Prezidento A. Smetonos sutikimas Obeliuose, šalia Šv. Onos bažnyčios
Pakeliui aplankydamas dar kelis kaimus, 13 val. 35 min., Šaulių lydimas A. Smetona atvyko į Rokiškį. Čia jo laukė 7 garbės bromai, prie kurių laukė valdžios, įvairių organizacijų atstovai. Prezidentas lankėsi bažnyčioje, ūkininkų suvažiavime. Čia pasakytoje kalboje pažymėjo, kad būtent ūkininkų vienybė yra tautos pagrindas. Vėliau prezidentas dalyvavo ūkininkų pietuose, kurie užtruko net pustrečios valandos. Čia pasisakė vietos ūkininkai, buvo išsakyti įvairūs pageidavimai, o A. Smetona buvo vaišinamas iš Amerikos atvežtais cigarais. Įdomu tai, kad apie šiuos pietus dar rugpjūčio 17 d. buvo pranešta nacionalinėje spaudoje – į susitikimą buvo kviečiami ne tik Rokiškio, bet ir Zarasų bei Utenos apskričių ūkininkai. Susitikime kviesta svarstyti žemės ūkio rūmų sutvarkymo ir kitus svarbius ūkinius reikalus, skatinta aktyviai dalyvauti, nes susitikime turėjo dalyvauti ne tik prezidentas, bet ir žemės ūkio ministras.
Nors prezidento vizitas Rokiškyje buvo suplanuotas minučių tikslumu, tačiau atsirado ir nenumatytų vizitų. Pirmosios vizito dienos pavakare A. Smetona išvyko į Juodupę, aplankyti gelumbės fabriką. Čia prezidentą pasitiko didelė minia žmonių, o pačiame miestelyje prie dirbtuvės sienos A. Smetonos garbei buvo prikalta marmuro lenta su aukso raidžių užrašu „Jo Ekscelencijos Lietuvos Kūrėjo Prezidento Antano Smetonos aplankymo atminimui. 1927 m. VIII 20“. Vakare grįžęs į Rokiškį prezidentas dar dalyvavo geležinkelio stoties atidaryme, į kurį jį atlydėjo 50 dviratininkų eskortas.
Kitą rytą, sudalyvavęs mokytojų pedagoginio darbo kursų parodos atidaryme, prezidentas išvyko į Panemunėlį. Bažnyčioje delegacija klausė skudučių orkestro, pagerbė kunigą, švietėją Joną Katelę ir aplankė jo kapą. Toliau keliauta į Salas ir Kamajus – čia prezidentą pasitiko gausus būrys gyventojų, organizacijų atstovų, buvo aplankytos abiejų miestelių bažnyčios, kuriose iškilmingai giedojo chorai.
Kelionės metu A. Smetona bendravo su visų tautybių, tikėjimų atstovais. Rokiškio apskrityje prezidentas nepamiršo ir didelės čia gyvenusios žydų bendruomenės. Obeliuose ties bromu kalbėjo žydas Klasas, prezidentą pasitiko „Makabi“ uniformomis pasipuošę obeliečiai. Rokiškyje prezidentas apsilankė sinagogoje, kur buvo vaišinamas specialiai iš Palestinos atvežtu vynu. Savo sinagogoje prezidentą priėmė ir Kamajų žydai. Užbaigęs vizitą Rokiškio apskrityje, prezidentas išvyko į Užpalius.
Prezidentas A. Smetona Kaune, Vileišio aikštėje. 1931 m. rugsėjo 8 diena. (RKM-41655)
A.Smetoną prezidentu Seimas perrinko dar 2 kartus – 1931 ir 1938 metais. Nors savo valdymo metais jis apribojo opozicijos veiklą, įvedė cenzūrą, tačiau daug dėmesio skyrė valstybės ūkio bei kultūrinio gyvenimo plėtrai, skatino toleranciją tautinėms mažumoms. A. Smetonos prezidentavimas baigėsi 1940 m. birželį, kuomet Sovietų Sąjunga įteikė ultimatumą Lietuvai. Prezidentas siūlė ultimatumą atmesti ir bent simboliškai pasipriešinti sovietams, tačiau jo siūlymui nebuvo pritarta. Priėmus ultimatumą, A. Smetona su šeima išvyko į Vokietiją, vėliau – Šveicariją, galiausiai 1941 m. atvyko į JAV. 1944 m. sausio 9 d. 10 val. 20 min. pirmasis Lietuvos prezidentas savo namuose Klivlende žuvo gaisre.
Parengė Istorijos skyriaus muziejininkė Simona Strumskytė