„Linksminkimos, pakol jauni esma“ – paroda, skirta Lietuvos jaunimo metams

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2022-ieji paskelbti Lietuvos jaunimo metais.

Ir šiandien, ir ankstesniais laikais jaunimas ne tik smagiai džiaugėsi jaunyste, bet ir mokėsi, dirbo, dalyvavo įvairių draugijų, organizacijų veikloje, aktyvūs buvo sporto, kultūriniame gyvenime. Įvairios visuomeninės organizacijos didžiausią pakilimą išgyveno tarpukario metais – jos tapo neatsiejama jaunuolių gyvenimo dalimi.

Tarpukariu aktyvus buvo ir Rokiškio apskrities jaunimas. Jau 1918 m. pabaigoje Rokiškio gimnazijos mokiniai išreiškė norą kurti moksleivių organizacijas ir su mokyklos vadovybės leidimu buvo įsteigta „Rokiškio gimnazijos moksleivių lavinimosi kuopelė“. Greitai gimnazijoje ėmė steigtis ir kitos jaunimo draugijos. Vieni pirmųjų savo veiklą pradėjo ir greitai gausiausia tapo katalikiška jaunimo ugdymo organizacija – ateitininkai. Rokiškio ateitininkų kuopelė turėjo savo knygynėlį, kuriam suaukodavo patys nariai, taip pat chorą ir orkestrą. Kuopoje veikė religininkų, eucharistininkų, literatų būreliai, pastarieji leido humoristinį leidinį „Spragilas“. Augant narių skaičiui, kiek vėliau buvo išskirtos dvi kuopelės – jaunesniųjų ir oratorių. Ateitininkai ne tik veikė kuopose, bet ir organizavo renginius, pavyzdžiui, 1935 m. surengė literatūrinę popietę su šokiais, tautiškais žaidimais, dainomis, skaitė novelę „Sfinksas meldžiasi“.

Panašiu metu gimnazijoje įsisteigė aušrininkai – socialistinės pakraipos jaunuolių organizacija. Jos tikslas buvo lavintis ir šviestis, tačiau kuopelė nebuvo labai gausi. Nariai ruošdavo referatus, bet pasak moksleivių, jie nebuvo įdomūs „nei tiems, kas ruošė, nei tiems, kas klausėsi“.

Aktyviau veikė Lietuvos jaunimo sąjunga (LJS). Rokiškio apskrityje ji veikė daugelyje miestelių – Jūžintuose, Salose, Onuškyje, Panemunyje, Bajoruose, turėjo savo skaityklas, chorus, platino spaudą. Sąjungos skyriai buvo labai aktyvūs – jie rengė viešus vakarus, vaidinimus. Aktyvumu išsiskyrė Salų skyrius, vienas įdomesnių jo veikos epizodų – 1933 m. organizuotas „Januomenės teismas“, kurio tikslas – išsiaiškinti ar geru keliu eina Lietuvos jaunimas. Buvo pateikti kaltinimai, kad jaunuoliai nesiruošia gyvenimui, nesilavina, o savo energiją naudoja blogiems tikslams. Vis dėlto, jaunimas buvo išteisintas, nes teismas patikėjo, kad visos ydos bus pašalintos ir mūsų jaunuoliai savo dvasios kultūra prilygs kitų šalių jaunimui.

1923 m. Rokiškio gimnazijoje susikūrė ir skautų organizacija – buvo įkurta „Prutenio“ draugovė, o jau tų pačių metų rugsėjį laukė pirmoji skautų turistinė kelionė į Paliepį. Skautai iškylaudavo Kazliškio, Obelių, Svėdasų, Vyžuonos apylinkėse, išvykų metu žaisdavo naktinius orientacinius žaidimus, vakare prie laužo rengdavo menines programas. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos egzistavimo pabaigoje gimnazijoje veikė „Živilės“, „Vaidilučių“, „Prutenio“ ir „Vaižganto“ skautų draugovės.

1919 m. apskrityje ėmė kurtis ir šauliai. Jie veikė Rokiškyje, Panemunėlyje, Panemunyje, Čedasuose, Skapiškyje ir Svėdasuose (šie tuo metu priklausė Rokiškio apskričiai) – šaulių dalinių skaičius nuolat augo. Rokiškio šauliai turėjo „Šaulių namus“, kur veikė bufetas, ten buvo galima pažaisti biliardą bei šachmatais, buvo suburtas dūdų orkestras, futbolo komanda. 1929 m. rugsėjo 1 d. iškilmingai paminėta 10 metų Rokiškio Šaulių rinktinės sukaktis, į šventę atvyko visos apskrities šauliai, joje dalyvavo net apie 1000 dalyvių.

Rokiškyje veikė ir Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Iš viso Rokiškio apskrityje buvo 37 sąjungos skyriai su 700 narių. Kiekvienas naujai priimtas narys privalėjo savo sodyboje pasodinti medį ir susirinkime paskaityti poezijos. Jaunalietuviai didelį dėmesį skyrė sportui – 1933 m. Kaune vykusioje Jaunalietuvių sporto šventėje dalyvavo apie 100 sportininkų iš Rokiškio apskrities.

Moksleiviai jungėsi ir į Lietuvių katalikų jaunimo sąjungą „Pavasaris“ – Rokiškio skyriuje buvo apie 200 narių, kuopos veikė ir kituose apskrities miesteliuose bei kaimuose. Pavasarininkai aktyviai propagavo sportą tarp kaimo jaunimo – 4-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėti steigti sporto klubai. Rokiškyje veikė klubas „Kęstutis“, kurio nariai dalyvavo pavasarininkų kongreso sporto programoje.

Žemės ūkio mokymo įstaigose ir kaimo mokyklose veikė Jaunųjų ūkininkų rateliai. Aktyviausiai veikė Salų ratelis. Jis suskirstytas į 5 sekcijas: literatūros ir meno, kooperacijos, gyvulininkystės, smulkių ūkio šakų,  gamybos. Aktyviausiai veikė literatūros ir meno sekcija, buvo ruošiami literatūriniai vakarai. Tačiau didžiausią atgarsį visuomenėje sukėlė 1939 m. suruoštas viešas moksleivio teismas, kuris mokiniui paliko sąžinės laisvę religiniuose klausimuose, taip pat įgalino mokinį bendradarbiauti su liaudimi, stengtis kelti kaimo moralę, materialinę būklę ir šalinti kaimo socialines negeroves. Jaunųjų ūkininkų rateliai veikė ir kituose miesteliuose, o Onuškio rateliui vadovavo Onuškio grafaitė Marija Bernadeta Komaraitė.

Dar vienas išskirtinis tarpukario jaunimo gyvenimo reiškinys – nedidelio formato laikraštėliai, kuriuose dalintasi naujienomis iš mokyklų ir organizacijų gyvenimo. 1922 m. Rokiškio gimnazijoje leisti net 4 laikraščiai – „Jaunas moksleivis“ (dvisavaitinis, leistas II klasės), „Jaunos dienos“ (mėnesinis, leistas III klasės), „Ąžuolėlis“ (mėnesinis, leistas IV klasės), „Laisvos mintys“ (mėnesinis, leistas literatų būrelio). Aukštesniųjų klasių moksleiviai leido bendrą gimnazijos žurnalą „Gyvenimo takais“, čia skelbė apie gimnazistų vakarėlius, jų programas, paskaitas. Savo leidinius leido ir atskiros kuopelės – ateitininkai spausdino „Bakužės viltį“, kuriai rašė straipsnius, eilėraščius, skautai leido leidinius „Žvalgų takelis“, „Žalgiris“, „Žvalgas“, taip pat ėjo daugelis kitų būrelių ir organizacijų leidinių.

Jaunuoliai lavinosi ir popamokinėje veikloje. 1930–1931 m. Rokiškio gimnazijoje pradėjo repetuoti choras – jį sudarė 58 choristai. 1935 m. mokykloje veikė 2, styginių ir dūdų, orkestrai, literatų būrelis vyresniems mokiniams (kiek vėliau įsteigtas ir jaunesniems moksleiviams), taip pat filosofijos mėgėjų, matematikos-fizikos, istorijos, gamtos mėgėjų, rusų kalbos būreliai, kiek vėliau pradėjo veikti ir namų ruošos, šachmatininkų, geografų, religinio lavinimosi, degazuotojų, Raudonojo kryžiaus būreliai. Į popamokinės veiklos organizavimą aktyviai įsijungdavo ir pats jaunimas – pavyzdžiui, 1937 metais mokytojų ir mokinių pastangomis buvo įsigyta 16 instrumentų dūdų orkestrui.

Be veiklos kuopose, būreliuose, gimnazijoje vyko susitikimai su paskaitomis ir menine programa, sporto vakarai, kitokie renginiai. 1933 m. buvo perskaitytos 9 paskaitos, vyko 4 susirinkimai su paskaitomis ir choru, 2 sporto ir choro vakarai, 5 mokinių vakarėliai. Vyresnieji mokiniai rengė vaidinimus, koncertus, kurių metu surinktos lėšos neretai buvo skiriamos nepasiturinčių mokinių mokslui, visoje Rokiškio apskrityje buvo organizuojamos gegužinės.

Parengė Istorijos skyriaus muziejininkė Simona Strumskytė