Rokiškio miesto savivaldai – 100 metų

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir rimstant Pirmajam pasauliniam karui, 1918 m. prasidėjo vietinės savivaldos organizavimas. Kadangi nebuvo jokių jos tvarką reglamentuojančių aktų, pirmieji savivaldos kūrimo žingsniai buvo komplikuoti. Rokiškio apskrityje organizacinis darbas pradėjo reikštis tik 1918 m. lapkričio pabaigoje, kuomet Rokiškio apskrities viršininku buvo paskirtas daktaras Vladas Lašas. Dar to paties mėnesio pabaigoje Rokiškyje buvo sušauktas valsčių bei parapijų komitetų įgaliotinių suvažiavimas. Daug sunkumų kuriant vietos savivaldą sukėlė kairiųjų ir dešiniųjų politinių veikėjų nesutarimai. Apskrities suvažiavime  dalyvavusieji kairieji (Jurgis Smalskys, Indriūnas, Edvardas Tičkus) siūlė rinkti savarankišką, nuo centrinės valdžios nepriklausomą valdžią, tačiau po ilgų ginčų nugalėjo dešinieji (V. Lašas, Jonas Macijauskas). Į susirinkimo išrinktą laikinąjį apskrities komitetą buvo išrinkti 3 asmenys – V. Lašas, J. Macijauskas, J. Smalskys. Tame pačiame suvažiavime iš įgaliotinių tarpo buvo išrinkti 3 asmenys, kurie turėjo rūpintis turto perėmimo iš vokiečių klausimais. Suvažiavime taip pat buvo sutarta tvarkyti vietos organus, sudarant valsčių seimelius iš seniūnijų įgaliotinių, o valsčių seimeliai turėjo rinkti valsčių komitetus iš 3-5 narių. Apskrities seimelius turėjo sudaryti valsčių seimeliuose išrinkti 4 atstovai nuo valsčiaus. Kiek tuo metu buvo valsčių sunku nustatyti, nes konkrečios jų ribos dar nebuvo apibrėžtos.

Pirmasis apskrities seimelis, sušauktas 1918 m. gruodį, išrinko 7 narių apskrities komitetą, jo pirmininku tapo J. Smalskys. Iki 1918 m. pab., kuomet seimelis veikė, reikšmingesnių darbų nebuvo nuveikta. Apskrities komiteto darbas buvo kiek efektyvesnis, jame organizuota milicijos veikla, vargstančiųjų šelpimas, turto iš vokiečių perėmimas.

1918 m. gruodžio pabaigoje seimelio darbą nutraukė bolševikai, kurie sudarė Rokiškio apskrities revoliucinį komitetą, jam vadovavo E. Tičkus. Gyventojų rinkti komitetai buvo likviduoti jėga. Savo atsiminimuose knygnešys, pedagogas J. Petrulis rašė, kad „visas svarbesniąsias bolševikų okupacijos pozicijas užima mūsiškiai inteligentai“, tarp tokių žmonių jis paminėjo dvarininkus brolius Rutkovskius, S. Bichnevičių, grafus J. Komarovskį ir J. Pšezdzieckį, tačiau daugiau šaltinių, patvirtinančių tokį faktą, dar nėra rasta. Tačiau 1919 m. gegužę vos tik išvijus bolševikus iš Rokiškio buvo imtasi atkuriamojo darbo.

Antrą kartą Rokiškio apskritis ėmė tvarkytis 1919 m. birželį. Birželio 12 d. buvo sušauktas apskrities seimelis ir išrinktas 3 narių apskrities komitetas. Pagrindinis komiteto uždavinys buvo pagalbos kariuomenei organizavimas, tačiau komitetas susidūrė su finansiniais sunkumais. Organizacinio darbo pradžiai buvo pasiskolinta iš antrojo pėstininkų pulko ūkio skyriaus viršininko 300 auksinų, tačiau greitai žemės mokesčio pinigai pradėjo pildyti apskrities komiteto kasą, iš jos buvo apmokamos visų valsčių savivaldybių išlaidos.

Tik 1919 m. spalio 28 d. buvo paskelbtas savivaldybių įstatymas, kuriuo buvo padėtas teisinis Lietuvos savivaldybių pagrindas. Įstatyme numatyta tvarka visoje Lietuvoje vyko savivaldybių rinkimai, o išrinktos savivaldybės pakeitė iki tol buvusias. 1920 m. Rokiškis gavo atskiras miesto teises ir pradėjo savarankiškai veikti. 1920 m. sausio 15 d. įvyko Rokiškio miesto tarybos posėdis, jo metu pirmininku buvo išrinktas Antanas Purėnas, jo pavaduotojais nuspręsta rinkti vieną lietuvį, ir vieną žydą, jais tapo Ignas Tamašiūnas ir Izraelis Zametas. Miesto tarybą rinkdavo miesto gyventojai, tačiau ne jaunesni nei 24 m. ir mieste pragyvenę bent metus. Miesto taryba tarpukariu buvo renkama 3 metams. Taryba rinko miesto burmistrą ir jo padėjėją. Susirinkę Rokiškio tarybos nariai miesto burmistru išrinko I. Tamošiūną, padėjėju – Isaką Sarvarą, o iždininku tapo Pranas Krasauskas.

1921 m. balandį I. Tamošiūnas dėl tyčinio neveiklumo ir neteisėto leidimo išvežti prekes išdavimo buvo nušalintas nuo burmistro pareigų. Vidaus Reikalų Ministerijos savivaldybių departamento nurodymu Rokiškio miesto valdybai iki naujų rinkimų miesto burmistru buvo paskirtas Izraelis Zametas. Naujais rinkimais 1921 m. liepos 12 d. burmistru buvo išrinktas Julijonas Malevičius, padėjėju Joselis Levinas, iždininku Adolfas Bičiūnas. Rugpjūčio 4 d. iždininkas atsistatydino, į jo vietą paskirtas Gasperas Repšys, o 1922 m. liepos 4 d. atsistatydino ir burmistro padėjėjas J. Levinas. Į jo vietą išrinktas Abramas-Vulfa Volpertas. 1924 m. po naujų rinkimų miesto burmistru perrinktas J. Malevičius ir tie patys nariai: A. V. Volpertas, G. Repšys. J. Malevičius miesto burmistru buvo perrenkamas iki pat 1940 m.

Pagrindiniai 1919, 1929, 1931 m. Lietuvos savivaldybių įstatymai, apibrėžę šių įstaigų funkcijas ir pareigas, taip pat reglamentavo ir jų materialinę bazę. Savivaldybių turtai dažniausiai susidėjo iš turimos nuosavos žemės, įvairių pastatų ir namų, ligoninių, mokyklų, kultūros įstaigų, elektros stočių, skerdyklų ir kt. Neišimtinė buvo ir Rokiškio savivaldybės turtinė padėtis. Pavyzdžiui, 1927 m. „Savivaldybės“ duomenimis Rokiškio apskrityje veikė 12 valsčių teisėmis besitvarkančių savivaldybių, o turto, esančio jų žinioje vertė siekė 411427, 78 Lt. Rokiškio miesto savivaldybės žinioje esančio turto vertė siekė 75790 Lt.  Iš vietinės savivaldos institucijoms tiesiogiai pavaldžių įstaigų gaunamos pajamos sudarė tik nedidelę dalį bendrųjų pajamų. Rokiškio apskrities savivaldybei priklausiusioje plytinėje, kurioje per metus buvo pagaminama apie 100 tūkst. plytų, 1927 m. grynasis pelnas siekė tik 1288 Lt.  Vaistinės, kurioje nuo Sveikatos departamento nustatytų vaistų kainų buvo daroma 33% nuolaida, pelnas 1925 m. siekė tik 4848 Lt. Savivaldybės iždą papildydavo ir mokesčiai bei rinkliavos – nemažai buvo surenkama iš turgaus prekeivių, smulkių parduotuvėlių, kurių Rokiškyje buvo ypač daug. Be to, reikėjo mokėti už automobilius, šunis, net kino afišų klijavimą. Pvz., už automobilį 1931 m. savivaldybės imdavo 25 Lt, už šunį 5 Lt, už kino afišą 2 Lt metinį mokestį.

Apskrities savivaldybė turėjo pasirūpinti miesto tvarkymu. Tvarkymo darbai buvo pradėti 1921 m. – sausintos miesto aikštė ir pagrindinės gatvės. 1923 m. pradėti miesto grindinio tiesimo darbai – iš pradžių išgrįsta aikštė, dabartinės Vytauto ir Pandėlio gatvės, vėliau grindžiamos ir mažesnės gatvės. Iki 1928 m. Rokiškyje buvo 29 gatvės, iš kurių 7 buvo išgrįstos. 1926 m. mieste pradėtas ir cementinių šaligatvių dėjimas – pirmiausia jie sudėti aikštėje, vėliau – visose gatvėse iš eilės. 1931 m. miesto centre buvo pastatytas Nepriklausomybės paminklas, įrengtas sodas, miestui pagražinti sodinami medeliai. Miesto administracijos rūpesčiu buvo organizuota miesto šulinių, viešųjų tualetų priežiūra, tiltų statyba ir remontas. Daug dėmesio skirta kelių taisymui. Iki 1927 m. Rokiškio apskrityje pravesta 1095 km vieškelių, baigta statyti Rokiškio geležinkelio stotis.

1919 m. paskelbtas savivaldybių įstatymas įpareigojo valsčiaus savivaldybes užsiimti švietimo globa. 1919–1921 m. apskrities savivaldybė rūpinosi gimnazijos išlaikymu, išlaikė lietuvių ir žydų pradžios mokyklas. Mokyklos buvo nuomojamos, o neturtingi mokiniai buvo aprūpinami priemonėmis miesto savivaldybės lėšomis. 1923 m. Rokiškio apskrityje veikė 63 pradinės mokyklos, kuriose dirbo 92 mokytojai ir mokėsi 3640 mokiniai. Apskrities savivaldybė 1923 m. mokyklų reikalams buvo paskyrusi 25% savo sąmatos, o tai siekė 50000 Lt, pirmiausia buvo rūpintasi mokyklų pastatų remontais. Vien per 1922 m. buvo suremontuotos 8 mokyklos, trijose iš jų darytas kapitalinis remontas. 1933 m. Rokiškio apskrityje švietimo reikalams savivaldybė išleido jau 173403,76 Lt, pirmiausia buvo rūpintasi pradžios mokyklų statyba, nes ¾ jų vis dar buvo nuomojamuose butuose. Iki 1934 m.  iš viso pastatyta 14 mokyklų komplektų, atremontuota 40 komplektų.  

1918 m. Rokiškio apskrities savivaldybė savo žinion perėmė vokiečių okupacinės valdžios statytą ligoninę. Ligoninės išlaikymui apskrities savivaldybė kasmet skirdavo nuo 5000 iki 15000 litų. XX a. 4d. pr. iškilo naujieji apskrities ligoninės pastatai. 1933 m. ligoninėje buvo 875 ligoniai, kurie išbuvo 9269 dienas, o ambulatorinių vizitų būta 11339. Rokiškio apskrities savivaldybės išlaidos ligoninei 1938 m. jau siekė 144800 Lt, Rokiškio miesto savivaldybės – 5600 Lt.

Patiems pažeidžiamiesiems savivaldybė teikė ir socialinę paramą – 1919 m. buvo įsteigta vaikų prieglauda. Vietinei savivaldai stiprėjant, socialinės globos ir rūpybos klausimams buvo skiriama vis daugiau lėšų – miesto savivaldybė 1924 m. socialinės apsaugos klausimams išleido 991,22 Lt, 1925 m. – 3000 Lt.

Milicijos organizavimas buvo pavestas valsčių savivaldybėms. Jos rūpindavosi išmokėti algas, milicijos arkliams pašarus surinkdavo iš ūkininkų. 1921 m. apskrities savivaldybė suteikė visoms 4 milicijos nuovadoms butus, apmokėdavo elektros patogumus, kurą, 21 arkliui buvo suteiktos patalpos. Nuo 1928 m. policijos tarnautojų aprūpinimas buvo išimtas iš savivaldybės kompetencijų. Miesto savivaldybės lėšomis buvo išlaikomi ir ugniagesiai. Nuo 1923 iki 1927 m. Rokiškio miesto savivaldybė jų aprūpinimui išleido daugiau kaip 25000 Lt.