„Rokiškis klausosi“

2026-aisiais minime Lietuvos radijo 100 metų sukaktį. Tai svarbus Lietuvos istorijos tarpsnis, kuomet visuomenėje plitusi nauja medijos forma – radijas, iš esmės pakeitė informacijos perdavimo principą. Istorija rodo, kad visuomenėje naujai atsiradusi medija retai „prigyja“ iš karto ir atrodo kaip nepatikimas, problemas ir net nelaimes pritraukiantis dalykas. Tuometinėje spaudoje galima rasti ne vieną žinutę, kurioje radijas įvardijamas kaip įvairių negandų priežastis. Pavyzdžiui, 1924 m. laikraštyje „Lietuvos žinios“ rašoma: „[…] Dėl nepaliaujamo lietaus tamsūs gaivalai visą bėdą verčia radio, kurį būk pritraukiantis ne tik balsą, bet ir lietų. Bobos ir vyrai rimtai ruošiasi visus stulpus griauti […]“.

Pirmieji radijo imtuvai Lietuvoje paplito apie 1924 m., tačiau pradžioje jų skaičius buvo mažas. Remiantis statistiniais duomenimis, 1926 m. visoje Lietuvos teritorijoje buvo vos 323 radijo imtuvai. Toks faktas nestebina, nes patys pirmieji radijo imtuvai dėl savo didelės kainos nebuvo prieinami plačiajai visuomenei – jų kaina svyravo nuo 1 000 iki 2 000 litų. Be to, papildomai dar reikėjo skirti pinigų baterijų įsigijimui bei abonentiniam mokesčiui, nes kiekvienas radijas turėjo būti registruojamas. Remiantis 1933 m. duomenimis, mėnesinis mokestis už lempinį radijo imtuvą siekė 5 litus miesto ir 3 litus kaimo gyventojams. Tiesa, neretai pasitaikydavo vadinamųjų „zuikių“ –   norėdami išvengti abonentinio mokesčio, radijo imtuvų neregistruodavo ir klausydavo neteisėtai. 

Reguliarios Lietuvos radijo programos transliacijos pradėtos 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties. Pusmetį buvo transliuojama 1,5 valandos trukmės programa, kurią sudarė laikraščių ir agentūros ELTA informacija, orų pranešimai, plokštelių muzika, operų iš valstybės teatro transliacijos. 1927 m. programą (jos trukmė buvo 3–4 valandos) papildė visuomenės veikėjų, mokslininkų ir menininkų paskaitos, literatūros vakarai, radijo teatras, specializuotos laidos vaikams, moterims, ūkininkams, to meto visuomeninių organizacijų valandėlės.

Pirmosios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės laikotarpiu Rokiškis savo radijo stoties neturėjo. Remiantis 1936 m. duomenimis, Rokiškio apskrityje buvo 630 radijo imtuvų: 218 detektorinių, 249 bateriniai ir 163 tinkliniai. Periodinėje spaudoje galima rasti ne vieną žinutę, liudijančią, kad radijo klausymas mieste buvo populiarus. Neretai žmonės skųsdavosi, kad dėl nereguliaraus elektros tiekimo sutrikimų negali sklandžiai klausytis radijo. Sovietmečiu rokiškėnai turėjo savo radijo tašką. Kiekvieną antradienį ir penktadienį 15 valandą rajono radijo klausytojai išgirsdavo žodžius: „Dėmesio! Kalba Rokiškis“. Taip laidas pradėdavo vietinio radijo redakcija. Laidoje kalbinti kolūkių pirmininkai, žemės ūkio specialistai, mokytojai, gydytojai.

Virtualią parodą parengė Istorijos skyriaus muziejininkas Justinas Malcius