Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2020-ieji paskelbti Ateitininkų metais. Šiais metais Ateitininkų federacija mini savo veiklos 110 metų sukaktį.

Ateitininkų federacija (AF) – katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas – sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Ateitininkų sąjūdžio pradžia laikoma 1910 m. vasario 19 d., kai Levine, Belgijoje, į pirmą posėdį susirinko Lietuvių katalikų sąjungos valdyba. Ateitininkai daugiausia dėmesio skyrė savišvietai, saviugdai ir katalikiškų tiesų studijavimui. Pirmieji organizacijos pamatai buvo pakloti 1909 m., kai Pranas Dovydaitis įkūrė Lietuvių katalikų studentų sąjungą. Vėliau, 1910 m. rugsėjį, Kauno moksleiviai katalikai išleido rankraštinį laikraštėlį „Ateitis“. „Ateities“ skaitytojai būrėsi į kuopeles ir pradėjo save vadinti ateitininkais. 1911 m. vasarį „Ateitis“ – jau spausdintas leidinys – priedas prie žurnalo „Draugija“. Pirmasis spausdintos „Ateities“ redaktorius – Pranas Dovydaitis, kuris ten paskelbė savo garsiąją ateitininkų deklaraciją „Trys pamatiniai klausimai“:

Kuo mes save vadiname ir kodėl? Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią.

Ką mes aplink save matome? Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus.

Kokios mūsų priedermės, siekiai, keliai? Atnaujinti Kristuje save ir gyvenimą, dorovę ir mokslą; atnaujinti drąsios kovos ir pažangios mokslinės kūrybos keliu.

Rokiškyje ateitininkai įsikūrė 1918 m., beveik iš karto po „Saulės“ gimnazijos įkūrimo. Gimnazijoje buvo tik 3 klasės, tad ateitininkų kuopelė susidarė iš žemesniųjų klasių mokinių, jų veikla buvo ne itin pastebima. 1918 m. gruodžio 27 d. atėjus į Rokiškį bolševikams, gimnazija pateko į jų rankas, buvo pakeisti mokytojai į ateitininkams labai priešiškus. Ateitininkai pasitraukė iš viešo visuomeninio gyvenimo. Tik keli entuziastai tęsė savo darbus pogrindyje. 1919 m. gegužės 31 d. iš krašto išvijus bolševikus, mokinių tarpe vyravo organizacinės nuotaikos, buvo įkurta aušrininkų kuopelė, tuo pat metu atkurta ir ateitininkų kuopelė. Pirmuoju ateitininkų kuopos pirmininku buvo leitenantas Diržys.

Netrukus gimnazijoje gausiausia ir stipriausia organizacija tapo ateitininkai. Jiems vadovavo gimnazijos kapelionas kunigas Milvydas (jau dirbo 1922 m.). 1926 m. kapelionu buvo paskirtas kunigas Jonaitis, tačiau po metų buvo perkeltas į kitą vietą. Vietoj jo kapelionu paskirtas kunigas Liepinis, vėliau kunigas Gižinskas, kuris dirbo iki gimnazijos uždarymo 1940 m. Visi kapelionai globojo ateitininkų organizaciją. Rokiškio gimnazijos ateitininkai ruošdavo ir uždarus susirinkimus tik savo nariams, ir viešus minėjimus bei vaidinimus.

Katalikiškam jaunimui Lietuvoje buvo leidžiamas mėnesinis žurnalas „Ateitis“, tačiau ateitininkai leisdavo ir vietinius laikraštėlius. Rokiškio gimnazijos ateitininkai leido laikraštį „Bakužės viltis“. Moksleiviai rašė straipsnius, eilėraščius ir platino laikraštį mokiniams. Panašius laikraščius leido ir kitos mokinių grupės. Literatūrą mėgstantys ateitininkai rinkdavosi į jaunųjų literatų būrelį, jiems vadovavo mokytoja Krasinckaitė, vėliau literatūrininkus globojo mokytojas Radžius. Literatūrininkai leido humoristinį žurnalą „Spragilas“ . Be literatūrininkų, ateitininkų kuopoje veikė religininkų bei eucharistininkų būreliai. 1939 m. gruodžio 17 d. religininkai sušaukė antrąjį susirinkimą, kuriam pirmininkavo A. Pilkauskas. 1925 m. eucharistininkų buvo 17, jie bendradarbiavo su pavasarininkų eucharistininkais, kartu šventė T. Akviniečio 700 metų sukaktį.

Rokiškio ateitininkų kuopelė turėjo savo knygynėlį, kuriam knygų suaukojo patys nariai. Buvo choras ir orkestras, susirinkimus rengdavo kas antrą savaitę. Rokiškio inteligentija buvo nepalankiai nusistačiusi prieš ateitininkus. „Ateitininkų kuopelė darbuojasi bolševikų lizde!“, – skelbė 1920 m. laikraštyje „Ateitis“ 2-ajame numeryje.

Rokiškio ateitininkų kuopos laikraštėlis „Bakužės viltis“ Epavelde ČIA