LAISVĖS KOVOS MENININKO AKIMIS | PARODA

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Lietuvos valstybės naujuoju archyvu pristato parodą „Laisvės kovos menininko akimis“, skirtą menininko Jono Jagėlos atminimui, kūrybos įprasminimui ir laisvės kovų istorinio pasakojimo tęstinumui.

Jonas Jagėla – ne tik talentingas skulptorius, bet ir žmogus, savo kūryboje drąsiai palietęs sudėtingas Lietuvos istorijos temas, meninėmis priemonėmis įamžinęs laisvės kovotojų atminimą. Jo darbai kalba apie pasiaukojimą, tautinę savimonę ir istorinės tiesos svarbą. Paroda „Laisvės kovos menininko akimis“ kviečia iš arčiau pažinti J. Jagėlos kūrybą bei per menininko žvilgsnį naujai atrasti mūsų tautos atminties ženklus.

J. Jagėla (1945–2019) gimė Kupiškio rajone. 1961–1966 m. Telšių taikomosios dailės technikume mokėsi dailiojo metalo specialybės. 1966–1975 m. studijavo Vilniaus dailės instituto Skulptūros fakultete, nuo 1976 m. dalyvavo parodose. Kūrė monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką. Nuo 1994 m. dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Talentingas skulptorius, daugiau nei ketvirtį amžiaus paskyrė lietuvių antisovietinio pasipriešinimo istorijai įamžinti. J. Jagėla sukūrė kelias dešimtis paminklų, skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams, tremtiniams ir politiniams kaliniams, masinių žudynių aukoms atminti: Ukmergės krašto tremtiniams (Dukstynos kapinės, 1990), Algimanto (Troskūnai, 1996) ir Didžiosios Kovos (Gelvonai, 1998) apygardų partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams, generolui Jonui Žemaičiui (Palanga, 2004), Lietuvos tremtiniams Jakutijoje (Vilnius, 2006), Daugpilio krašto kovotojams už Lietuvos laisvę (Rozalimas, 2006), Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės (Svėdasai, 2009), 1941 m. masinių žudynių aukoms Titnago g. (Vilnius, 2011), Žemaitijos krašto savanoriams (Palanga, 2014), Lazdijų krašto partizanams (Seirijai, 2018), sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių nariams (Kaunas, 2018). Jis yra autorius memorialo, įamžinančio 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją ir šios deklaracijos signatarus Minaičiuose (2010). Skulptoriaus sukurtų paminklų yra ir tarptautiniuose memorialuose. Jie skirti lietuviams, žuvusiems Gulago lageriuose: Lietuvos politiniams kaliniams Spaske ir Balchaše (Kazachstanas, 2004), Sandarmoche (Karelija, 2008), taip pat paminklinė lenta tautiečiams, žuvusiems nacių koncentracijos stovykloje Manthausene (Austrija, 2015). J. Jagėla sukūrė tipines memorialines lentas 1944–1953 m. buvusių sovietų represinių struktūrų pastatuose kalintiems ir kankintiems Lietuvos piliečiams, 1941–1990 m. dėl tėvynės laisvės žuvusiems mokytojams ir mokiniams, Lietuvos geležinkelio stočių 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištremtiems Lietuvos gyventojams atminti, taip pat memorialinį ženklą LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams. Paskutiniai jo darbai – paminklai pirmajai sovietų aukai Aleksandrui Barauskui (Varėnos r. Ūtos k.) ir Vyčio apygardos partizanui Antanui Žukui-Žukovui (Kėdainių r. Truskava), memorialiniai ženklai Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (Čikaga, JAV), LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai (Raseiniai), Bronislovui Liesiui-Naktui (Panevėžio r. Ramygala) pastatyti jau po skulptoriaus mirties (2019–2020). Darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, metaforiškumas, rimtis.

Paroda lankoma įsigijus muziejaus lankytojo bilietą arba bilietą tik į parodą (3 Eur, taikomos nuolaidos)