Parodos pristatymas

dėl organizatorių ligos parodos pristatymas neįvyks

Aukštaitijos dailė 2022. Atviras

Autoriai: Aistė Kalvelytė, Alis Balbierius, Vilija Balčiūnienė, Ieva Baltrėnaitė, Ieva Blaževičiūtė, Fausta Diržytė, Auksė Draugelienė, Ramūnas Grikevičius, Dan Hermouet, Aurelija Kairytė-Smolianskienė, Liucija Karalienė, Edvinas Klimas, Savirija Kaziūnaitė, Remigijus Kriukas, Sigitas Laurinavičius, Mantas Krulis, Giedrius Mazūras, Henrikas Mazūras, Darius Misiūnas, Ričardas Ničajus, Irina Nosova, Vera Olšauskienė, Valentinas Pečininas, Goda Pele, Ričardas Peleckas, Stasys Povilaitis, Rita Raziūnaitė, Andrius Repšys, Marija Rudokaitė, Tomas Rudokas, Laima Skrebytė, Artūras Stančikas, Jonas Staselis, Indrė Svirplytė, Povilas Šiaučiūnas, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Vytautas Tallat-Kelpša, Gretė Tvarkūnaitė, Paulius Vepštas, Ilona Žvinakienė.

Kas dvejus metus rengiama Aukštaitijos menininkų paroda nuolat vyksta nuo 2006 metų. Noras pristatyti regiono meno kontekstą gimė dar 1995-aisiais. Visus šiuos metus parodas vienijo idėja fiksuoti kultūros lauką, dokumentuoti vietos meno kaitą. Kaskart parodos tema ir formavimo būdas atspindėdavo, kokia linkme juda Aukštaitijos dailė.

Šiemet tęsiame eksperimentus su „Aukštaitijos dailės“ formatu. Parodos tema šįkart pasirinktas žodis „Atviras”. Tai nuoroda ir į menininko vidinio pasaulio būvį, ir į praėjus porai metų atsivėrusį, bet išgyvenantį daug skaudesnius iššūkius popandeminį pasaulį. Toks daugiaprasmis žodis pasirinktas tikintis atverti, ką dailininkai kūrė dvejus metus savo studijose, užsidarę savo burbuluose kaip ir kita visuomenės dalis, ir galbūt paskatinti naujai pažiūrėti į savo praktiką, imtis eksperimentų. Taip pat viliantis, kad darbai, atliepiantys tokią temą, skatins auditoriją užmegzti glaudesnį ryšį su menu.

Parodoje matoma žanrų, technikų, stilių ir pačių autorių mąstymo įvairovė sukuria progą pažvelgti į Aukštaitijos vizualaus meno lauko pjūvį. Statistiškai tapytojai yra aktyviausiai dalyvaujanti grupė, greta aiškią poziciją išlaiko fotografija, o kartu kelią skinasi ir kitos medijos. Šįkart tekstilė, tiek tradicinė, tiek ir eksperimentinė, atspindi šios meno šakos sugrįžimą į svarbiausias parodas pasaulyje. Parodoje nemažai ir jaunų iliustratorių darbų. Deja, mažėja skulptūros ir net įprastai gausiai dalyvaujančių keramikos atstovų.

Tačiau bėgant metams, keičiasi ne tik autoriai, jų braižas, nagrinėjamos temos, bet ir kontekstas, kuriame šios parodos veikia. Kuratorinių parodų laikmetyje tokia apibendrinanti paroda įgauna visai kitą atspalvį. Iš daug neigiamų konotacijų turinčio apibūdinimo „suneštinė“, ji tampa ekranu, kuriame matyti, kaip meno raidos tendencijos krypsta į labai skirtingas puses, ir kartu virsta aktualia lokalios meno bendruomenės (menininkų ir žiūrovų) susitikimo erdve.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 15 d.

PROJEKTĄ REMIA Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė