Ruvinas Būnas – žydų jaunuolis gimęs Pasubatės kaime (Rokiškio r.). Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę, jis tapo kariu savanoriu. 1920-aisiais R. Būnas paguldė galvą už Lietuvos laisvę Giedraičių mūšyje. Jo palaikai ilsisi Ukmergės žydų kapinėse. Po mirties savanoriui R. Būnui buvo skirtas valstybinis apdovanojimas, kuris 1937 m. įteiktas jo tėvui Abraomui.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai buvo didžiausia Lietuvos tautinė mažuma. Jie dažnai sudarė pusę ar daugiau miestų ir kaimų gyventojų ir prisidėjo prie jaunos Lietuvos valstybės augimo bei stiprėjimo. Po karo atmintis apie šimtmečius gyvavusias žydų bendruomenes, civilizaciją (švietimo institucijas, sporto klubus, verslus) Lietuvoje iš esmės buvo ištrinta.
Lietuvai 1990 m. atgavus nepriklausomybę, šalį pradėjo lankytis užsieniečiai, besidomintys Lietuva. Atvykusieji pastebėjo, kad lietuviai išsamiai žinojo tam tikrus savo šalies istorijos aspektus, tačiau labai mažai – apie Lietuvoje gyvavusią žydų civilizaciją. Tačiau buvo aišku ir tai, kad buvo lietuvių, norinčių susigrąžinti šią savo šalies istorijos dalį ir padaryti ją prieinamą kitiems.
2016 m. organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujama Philip S. Shapiro (JAV) ir Rokiškio krašto muziejus įsteigė eilinio kario savanorio Ruvino Būno premiją. Ji yra skiriama asmeniui ar organizacijai už atliktą reikšmingą darbą, įamžinantį Lietuvoje gyvenusių žydų bendruomenes, kurios kadaise buvo reikšminga šalies kasdienybės dalis.
2024 m. eilinio kario savanorio Ruvino Būno premija bus įteikta anykštėnui Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesoriui Romualdui Inčirauskui. Šio iškilaus skulptoriaus meistriški Lietuvos istoriją atskleidžiantys metalo kūriniai atlikti pasitelkus ne tik meninius gabumus, bet ir sąmojį.
Nors jo kūryba neapsiriboja Lietuvos žydų tema, didžioji dalis darbų yra susijusi su Lietuvos žydų istorija ir Biblija
Daugelis viešai eksponuojamų R. Inčirausko darbų primena įvairius kažkada Lietuvoje gyvavusios žydų civilizacijos aspektus. Juos matė tūkstančiai lietuvių ir visa tai užpildo žinių spragas šalies gyventojų atmintyse.
Laikraščio „Anykšta“ žurnalistams paklausus, kaip R. Inčirausko kūryboje atsirado žydų tema, ir jis, ir jo žmona, taip pat VDA profesorė Zita Inčirauskienė, juokėsi: „Mes tikrai nesame žydai“. Inčirauskai, vienas kitą papildydami, dėstė, kad atsisukti į žydus, matyt, paskatino užmiršta Telšių žydų tragedija.
Ant Telšių ješivos, 1875–1940 m. buvusios svarbiausios rabinų seminarijos pasaulyje pastato sienos profesorius sukūrė šios įkūrėjo rabino Eliezerio Gordono atvaizdą. Profesoriaus darbai taip pat eksponuojami pastate, kuriame kažkada buvo Telšių ješiva, o dabar, po renovacijos, tapo „Alkos“ muziejaus filialu ir žydų paveldo muziejumi. Ant Telšių Yavne mokyklos pastato, kuriame buvo pirmoji pasaulyje žydų mergaičių gimnazija, yra dar vienas profesoriaus darbas, kuriame įamžintas tragiškas šios mergaičių gimnazijos mokinių sunaikinimas – metalo plokštėje iškaltos 500 kulkų paliktos žymės, nusinešusios 500 nekaltų gyvybių.
Telšių turgaus aikštėje viešojo šulinio vietoje yra profesoriaus sukurta lenta – į lietuvių kalbą išverstas vietinio žydo sukurtas eilėraštis apie turgaus aikštėje ir šalia jos kažkada buvusius visų visuomenės sluoksnių žydus.
Vilniuje profesoriaus R. Inčirausko darbai pasitinka lankytojus Samuelio Bako muziejuje.
Prof. R. Inčirauskas nuoširdžiai darbavosi ties projektu, metalo kūriniais pasakodamas savo gimtųjų Anykščių miesto žydų bendruomenės istoriją. Šalia kitų darbų yra lenta, kurioje pateikiamas išsamus miestelio žydų kvartalo žemėlapis. 2023 m. birželį interviu laikraščiui „Anykšta“ profesorius sakė: „Daug Telšiuose žydiška tema dirbau, kilo noras ir Anykščiuose, savo gimtinėje, kažką nuveikti. Juolab, kad čia yra žmonių, kurie labai rimtai užsiima žydų kultūros tyrimu: muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius, rašytojas Rimantas Vanagas.“ Profesorius taip pat planuoja Anykščių žydams skirtą memorialą, kuris bus pavadintas „Žali žydų plaukai“, kaip ir anykštėno rašytojo R. Vanago knyga.
Profesoriaus R. Inčirausko darbai Lietuvos žydų tema kasdien primena, kad žydai kažkada Lietuvoje užėmė reikšmingą vietą ne tik skaičiumi, bet ir savo įtaka šalies kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Jų indėlis formuojant Lietuvos visuomenę ir kultūrinį paveldą buvo neatsiejamas nuo šalies istorijos, o jų gyvenimo būdas, tradicijos ir pasiekimai žymiai praturtino Lietuvos daugiakultūrę tapatybę.
Štai todėl Ruvino Būno premijos skyrimo komisija pripažino gerb. profesoriaus nuopelnus ir jam skiria 2024 m. apdovanojimą.
Apdovanojimas bus įteiktas 2024 m. rugsėjo 25 d. 17.30 val. Anykščių menų centro Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų menų centre (Vilniaus g. 36).
