Juozas Tūbelis (RKM-18773)
I, II vyriausybių Žemės ūkio ir Valstybės turtų Ministras (1918 11 11 – 1918 12 26, 1918 12 26 – 1919 03 05);
IV vyriausybės Švietimo Ministras (1919 04 12 – 1919 10 07);
V vyriausybės Švietimo Ministras, kartu Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas (1919 10 07 – 1920 06 19);
XIV vyriausybės Finansų Ministras (1927 05 03 – 1929 09 23);
XV vyriausybės Ministras Pirmininkas bei Finansų Ministras (1929 09 23 – 1934 06 12) ir laikinai einąs Užsienio reikalų Ministro pareigas (1929 09 23 – 1929 11 08);
XVI, XVII vyriausybių (1934 06 12 – 1935 09 06, 1935 09 06 – 1938 03 24) Ministras Pirmininkas ir Finansų Ministras;
XVIII vyriausybės Žemės ūkio Ministras (1938 03 24 – 1938 10 01).
J. Tūbelis gimė 1882 m. balandžio 18 d. Ilgalaukių kaime, Pamenunėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje.
1893 m. baigęs pradžios mokslus įstojo į Mintaujos gimnaziją. Atsisakė melstis rusų kalba, už tai pašalintas iš gimnazijos, tęsė mokslus Liepojoje, studijavo Rygoje. Po studijų grįžęs į Lietuvą dirbo žemėtvarkos srityje, buvo Lietuvos Valstybės Tarybos narys, redagavo laikraščio „Lietuvos aidas“ priedą „Žemės ūkis“.
J. Tūbelio politinė karjera prasidėjo 1918 m., kai į pirmąją šalies vyriausybę, vadovaujamą Augustino Voldemaro, buvo pakviestas dirbti Žemės ūkio ir valstybės turtų ministru. Tuo metu J. Tūbelis jau buvo žinomas kaip jaunas specialistas ir patriotas. 1921 m. padėjo įkurti Lietuvos žemės ūkio draugiją, kuri 1923 m. peraugo į „Lietūkį“. 1925 m. tapo AB „Maistas“ pirmininku, o 1926 m. įkūrė „Pieno centrą“ ir buvo jo vadovas. Taip pat dirbo Žemės ūkio, prekybos ir pramonės rūmuose. 1927 m. grįžęs į politiką, buvo Švietimo, Finansų ministru, Lietuvos banko vadovu, daugiau nei aštuonerius metus – Ministru Pirmininku – ilgiausiai tarpukario Lietuvoje. 1938 m. spalio 1 d. pasitraukė iš valdžios, iki pat mirties dirbo Lietuvos banko valdytoju. Mirė 1939 m. rugsėjo 30 dieną.
