Liongino Šepkos (1907-1985) drožinių ekspozicija

Dviejose salėse – pirmasis kūrybos etapas (1950-1960). Dominuoja Marijos ir Kristaus temos, drožėjo atskleistos itin originaliai. Pirmoje salėje eksponuojamas neįprastas paminklas, skirtas broliui Petrui, susidedantis iš daugelio detalių. Sudėtingos kompozicijos centrinė ašis yra kryžius.

Jis apipintas fantastiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, figūrėlėmis, įvairių formų grandinėmis. Šalia kryžiaus – stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės, pritupdytos išraiškingų paukštelių, kvadratinėse lentose įrėžti ornamentais virstantys tekstai, karūnuota širdis. Iškiliais ažūrinio paminklo paviršiais plūstanti šviesa ir šešėliai kryžiui suteikia paslaptingo žavesio. L. Šepka nuo ankstesnių lietuvių drožėjų skiriasi savitais skulptūrų ornamentais. Jis pradėjo visą figūrą padengti ornamentu – iki jo šitaip nedrožė nei vienas menininkas. Neatskiriamas jo kūrybos elementas yra tekstai. Jais menininkas aiškino savo kuriamas scenas . Beržo, liepos lentose Šepka įrėžė daug istorijų – apie basą karalienę, keliaujančią su kūdikiu ant asilo, apie riterio ir slibino kovą dėl karalaitės… Kiekvieno drožinio antroje pusėje peiliu įrėžė savo parašą: „Arkitektas Lionginas Šepka“.