Virtualus turas: Rokiškio krašto dvarai ir palivarkai

Liongino Šepkos (1907-1985) drožinių ekspozicija

Name: MARGUTI, RIEDĖK – PAVASARĖLI ATSKUBĖK | Edukacija
Start: 2026-04-04T11:00:00+03:00
End: 2026-04-04T16:00:00+03:00
Location: Rokiškio krašto muziejus

Šiaurinėje Rokiškio dvaro sodybos oficinoje eksponuojami garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos (1907-1985) drožiniai, pasižymintys savo originalumu, neįprasta atlikimo technika, savitu siužetų traktavimu. Penkiose muziejaus salėse atspindėta visa meistro kūryba (apie 300 kūrinių, kai kurie sudaryti iš daugybės detalių). Ekspozicija pradedama pirmuoju įspūdingu daugiafigūriu paminklu broliui ir užbaigiama paskutiniuoju – nebaigtu drožiniu „Kareivėliu“, kurtu prieš pat mirtį.

Dviejose salėse – pirmasis kūrybos etapas (1950-1960). Dominuoja Marijos ir Kristaus temos, drožėjo atskleistos itin originaliai. Pirmoje salėje eksponuojamas neįprastas paminklas, skirtas broliui Petrui, susidedantis iš daugelio detalių. Sudėtingos kompozicijos centrinė ašis yra kryžius.

Jis apipintas fantastiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, figūrėlėmis, įvairių formų grandinėmis. Šalia kryžiaus – stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės, pritupdytos išraiškingų paukštelių, kvadratinėse lentose įrėžti ornamentais virstantys tekstai, karūnuota širdis. Iškiliais ažūrinio paminklo paviršiais plūstanti šviesa ir šešėliai kryžiui suteikia paslaptingo žavesio. L. Šepka nuo ankstesnių lietuvių drožėjų skiriasi savitais skulptūrų ornamentais. Jis pradėjo visą figūrą padengti ornamentu – iki jo šitaip nedrožė nei vienas menininkas. Neatskiriamas jo kūrybos elementas yra tekstai. Jais menininkas aiškino savo kuriamas scenas . Beržo, liepos lentose Šepka įrėžė daug istorijų – apie basą karalienę, keliaujančią su kūdikiu ant asilo, apie riterio ir slibino kovą dėl karalaitės… Kiekvieno drožinio antroje pusėje peiliu įrėžė savo parašą: „Arkitektas Lionginas Šepka“.

Antrojo kūrybos periodo (1960-1985) sukurtuose darbuose, kurie eksponuojami trijose salėse, atsirado gyvos kaimo realijos. Jis išdrožė įspūdingą erdvinę kompoziciją „Zitos darželis arba paukščių balius“. Paskutiniaisiais metais L. Šepka, gyvendamas Vilniuje, sukūrė daug artimųjų, giminių bareljefinių portretų. Jam impulsą teikė matytas veidas nuotraukoje ar žurnale, žmogus, apie kurį buvo girdėjęs, istorinės asmenybės.

Šešta salė skirta jo atminimui įamžinti. L. Šepkos asmenybė domino daugelį menotyrininkų, rašytojų, fotografų, žurnalistų, menininkų, žygeivių. Dar gyvam esant, parašyta daugybė straipsnių apie jo kūrybą ir gyvenimą. 1972 m. Lietuvos kino studija sukūrė dokumentinį filmą „Pasirašau – arkitektas“ (režisierius Rimtautas Šilinis), kurį lankytojai gali pamatyti.

Ekspozicijoje įrengta garso ir vaizdo sistema, stendai su išsamia informacija lietuvių, rusų, anglų kalbomis.