Medžio drožėjų plenerai, skirti Lionginui Šepkai atminti

Garsiausio XX a. dievdirbio – Liongino Šepkos (1907–1985) kūryba ir jo paties asmenybė yra unikalus reiškinys Lietuvos kultūroje. Jo kūrybos novatoriškumas ir originalumas teikia daug naujų paskatų šiuolaikiniams menininkams. 2000 m. Rokiškio krašto muziejaus dailės skyrius (vedėja Marijona Mieliauskienė) paruošė projektą – „Medžio drožyba: etninės tradicijos XXI a. naujovių įtakoje“. Jo tikslas – propaguoti L. Šepkos kūrybos originalumą, įamžinti jo atminimą, skatinti medžio drožėjus drąsiau ieškoti naujų išraiškos priemonių, tuo pačiu išsaugant etnines tradicijas.

Muziejininkų projektą pirmiausia parėmė LR Kultūros ministerijos Kultūros ir sporto rėmimo fondas, o Rokiškio r. savivaldybė būsimoms skulptūroms paskyrė didelį parką, esantį prie gyvenamojo mikrorajono. Parkas buvo beveik be gyvybės ženklų: nebuvo nei vieno suolelio, per jį prabėgdavo žmonės, trumpindami kelią į senamiestį.

Plenerų dėka parkas tapo vienu svarbiausių Rokiškio miesto akcentų, turizmo objektu. Lietuvos medžio drožėjų sukurtas skulptūrų parkas yra puikus L. Šepkos atminimo įamžinimas. Ir ne tik įamžinimas. Parkas ir ateities kartoms rodys XXI a. Lietuvos medžio drožybos padėtį: jos stipriąsias ir silpnąsias puses, medžio meistrų ieškojimus ir klystkelius.

V medžio drožėjų pleneras, 2005 m.

2005 m.  penktą kartą į Rokiškio krašto muziejaus organizuojamą medžio drožėjų plenerą susirinko šie Lietuvos medžio drožėjai: Vaidotas Butkevičius (Biržai), Stanislavas Janušas (Panevėžys), Jonas Ražanskas (Alytus), Almantas Sriubiškis (Rokiškio r.), Adolfas Teresius (Kauno r.), Algirdas Varžinskas (Panevėžys), Juozas Videika (Jurbarkas), Vidmantas Vikšraitis (Kaunas). Šio plenero naujovė – pakviesti trys mokiniai iš Rokiškio r.: Justas Janulis, Ugnius Savickas, Deividas Visockas. A. Teresius – visų plenerų dalyvis. Jis šiemet prisiminė L. Šepkos mėgtą grandinių motyvą. Žiūrint iš toliau jo skulptūra primena susirangiusį žaltį, o priėjęs pamatai, kad ant grandinės galima prisėsti. 2005 m. numatyta skulptūrų parke pastatyti daugiau funkcionalių skulptūrų ir sukurti vaikų salelę. Mokiniai bendromis jėgomis padarė suolą, papuoštą ornamentais. Vaikų salelėje taip pat stovi biržiečio V. Butkevičiaus „Paukščių medis”, primenantis karpinį. Vaikams sūpynes ir didelę skulptūrą sukūrė J. Videika. Panevėžietis S.  Janušas išdrožė „Angelą”. Į jį galima žiūrėti sėdint ant J. Ražansko suolo, kurį puošia didelis paukštis ir gėlės. Kaunietis V.  Vikšraitis sukūrė suoliuką be griežtų, aštrių formų, kuris, jo manymu, turėtų susilieti su gamta ir joje ištirpti.

IV medžio drožėjų pleneras, 2004 m.

2004 m. plenere dirbo šie drožėjai: Ramūnas Gudliauskas (Kėdainių r.), Žilvinas Karkauskas (Alytus), Kęstutis Krasauskas (Pasvalio r.), Saulius Lampickas (Alytus), Antanas Lastauskas (Kalvarijų sen.), Adolfas Teresius (Kauno r.), Nauris Valuckas (Vilkaviškio r.), Gintaras Varnas (Rokiškio r.). Kiekvienas meistras savitai pažvelgė į garsiausio XX a. dievdirbio kūrybą ir rado joje daug impulsų kūrybai. R. Gudliausko skulptūra taip ir vadinasi „Įkvėpimas“ (pastatyta Sartų regioniniame parke). K. Krasauskas sukūrė skulptūrą „Saulės giesmė“. Pagrindinė jo darbo mintis buvo saulės pašlovinimas, meilė paukščiams ir vandeniui. Jauniausias plenero dalyvis Ž. Karkauskas išdrožė linksmą žmogutį su ant jo tupinčiu paukščiu – „Bičiulius“, o jo mokytojas S. Lampickas – „Miško dvasią“ (pastatyta prie Rokiškio miškų urėdijos). N. Valuckas išdrožė skulptūrą „L. Šepkos gyvenimas“, A. Lastauskas – kompoziciją „Zitos darželis“. G. Varno skulptūra vadinasi „Mintys“. A. Teresius savo drožiniu „Girinis“ (stovi prie Rokiškio miškų urėdijos) primena apie žmogaus santykį su gamta. Dalis skulptūrų yra funkcionalios, pritaikytos atsisėsti.

III medžio drožėjų pleneras, 2003 m.

2003 m.  L. Šepkos kūrybos temomis improvizavo šie drožėjai: Gintautas Akstinas (Druskininkai), Kęstutis Krasauskas (Pasvalio r.), Adolfas Teresius (Kauno r.), Saulius Lampickas (Alytus), Jonas Tvardauskas (Anykščiai), Gintaras Varnas (Rokiškio r.). Miestiečiai pamėgo kuriamą skulptūrų parką ir 2003 m. pageidavo daugiau funkcionalių skulptūrų. Medžio drožėjai pasistengė išpildyti šį pageidavimą. Meistrus ąžuolais aprūpino miesto seniūnija, kadangi restauruojant Nepriklausomybės aikštę buvo iškirsti nereikalingi medžiai. Jie buvo gana ploni, su vielomis, įaugusiomis giliai į kamieną. Meistrai nusprendė, kad tai yra pionierių veiklos rezultatas. Matyt, viela prie medžių buvo rišti inkilėliai. Meistrams teko pasukti galvas, kaip iš tokių ąžuolų sukurti įdomias skulptūras.
Rokiškėnas G. Varnas sukūrė skulptūrinę kompoziciją „Apsipykę paukšteliai“. Autorius tikisi, kad ant jų nugarų susėdę jaunuoliai užmirš nesutarimus ir pasibučiuos, kaip tai daro G. Akstino išdrožti paukščiai. Rokiškėnams jau gerai pažįstami alytiškis S. Lampickas ir kaunietis A. Teresius išdrožė skulptūras „Keistuolis“ ir „Paukščiai“. Pastarojo autorius teigė, kad jis savo darbe nenorėjo sudėlioti visų taškų ant „i“. Meistras kūrė tokią skulptūrą, kurioje kiekvienas žiūrovas rastų skirtingų prasmių. Pasvaliečio K. Krasausko skulptūra pavadinta „Paukštelių pietūs“. Tik anykštėnas J. Tvardauskas pasirinko gyvulėlių temą. Vaikams labai smagu užsiropšti ant arkliukų ir pasijusti raiteliais arba glostyti žolę pešančią avelę.

II medžio drožėjų pleneras, 2002 m.

2002 m.  organizuoto plenero tema buvo „Medžio ir paukščio įvaizdis Liongino Šepkos kūryboje“. Dalyvavo šie drožėjai: Raimundas Blažaitis (Vilkaviškio r.), Kęstutis Krasauskas (Pasvalio r.), Saulius Lampickas (Alytus), Pranas Petronis (Vilnius), Adolfas Teresius (Kauno r.), Vanda Umbrasienė (Elektrėnai), Nerijus Šatinskas (Alytus), Rimas Zinkevičius (Ukmergė). R. Blažaitis sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Keistuolis“. Tai užuomina, kad šiuo vardu dažnai buvo vadinamas L. Šepka ir kartu jo išdrožtas paukštis yra keistas, nes slepia galvą po sparnu. R. Zinkevičiui teko didžiausias – 6 m. ilgio ąžuolas. Toks jo dydis diktavo ir meninį sprendimą – galingą „Ąžuolą L. Šepkai“, apsuptą atskridusių paukščių. Vilnietis P. Petronis buvo sumanęs drožti šv. Pranciškų su paukščiais rankose, tačiau pagautas kūrybinio įkvėpimo, išdrožė ir jo mylimąją šv. Klarą bei juos jungiantį suolelį, skirtą Rokiškio įsimylėjėliams. Pranas dirbo tik kirviu ir kaltu – kaip L. Šepka. Alytiškio S. Lampicko išdrožtas žydintis medis su piemenuku ir paukščiais stovi šalia jo mokinio – jauniausio plenero dalyvio N. Šatinsko kūrinio. Vienintelė moteris vyrų būryje – V. Umbrasienė – sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Medžių sielos“. K. Krasauskas sakė, kad L. Šepkos kūryba jam yra neišsenkantis idėjų šaltinis. Jis savo darbe suvienijo dangaus šeimininkus  paukščius ir požemio valdovus žalčius. Į meistrų drožinius ir į parko žalumą malonu žvalgytis sėdint ant A. Teresiaus „Sėkmės paukštės“. Jis sumanė funkcionalią skulptūrą: paukštės nugara – suolelis, o pakeltas sparnas – patogus atlošas.

I medžio drožėjų pleneras, 2001 m.

2001 m.  organizuoto plenero pagrindinė tema buvo „Improvizacijos L. Šepkos gyvenimo ir kūrybos temomis“. Ąžuolo skulptūras šešias dienas kūrė penki drožėjai: Saulius Lampickas (Alytus), Adolfas Teresius (Kauno r.), Vytautas Jackūnas (Pasvalys), Jonas Tvardauskas (Anykščiai), Vanda Umbrasienė (Elektrėnai). Skulptoriai gyveno ir dirbo Rokiškio dvare. A. Teresius savo sukurtą skulptūrą pavadino „Mąstant apie Lionginą Šepką“. Vienintelė plenere dalyvavusi moteris V. Umbrasienė, kaip ir žymusis skulptorius, drožė tik rankomis – nesinaudodama jokiomis technikos priemonėmis. Alytiškio S. Lampicko skulptūroje pavaizduotas jaunas žmogus, laikantis atidarytą narvelį su paukšteliu. Šis paukštelis simbolizuoja tai, kad nors L. Šepka gyveno labai uždarą gyvenimą, jo darbai yra žinomi ir plačiai paplitę. J. Tvardausko drožinys ne tik meniškas, bet ir funkcionalus. Skulptorius iš ąžuolo išdrožė suolelį, kurį puošia mažas piemenėlis, ganantis aveles. Šis piemenėlis – tai mažas Šepkiukas. Skulptūros autorius pakomentavo, kad Kristus, ganydamas aveles, vieną jų pametė, todėl ir jis, kad būtų įdomiau, suolelyje paslėpė vieną avelę ir pasiūlė jos paieškoti. V. Jackūnas išdrožė L. Šepkos tėvo ir motinos skulptūras.

Informacija pildoma