Prakartėlių paroda
Prakartėlė – skulptūrų grupė, vaizduojanti Kristaus gimimą, – yra savotiškas dailės žanras, kurio užuomazgos siekia XIII amžių. Tai erdvinė, paprastai skulptūrinė, kompozicija, kurios centras – ėdžiose paguldytas Kūdikėlis Jėzus ir šalia stovinti, rečiau klūpanti jo motina, Švč. Mergelė Marija bei Šventosios šeimos globėjas šv. Juozapas. Be to, šiai scenai būtini atributai – asilas ir jautis. Dažniausiai sceną dar papildo Kūdikio pasveikinti atėję piemenys, o labiau ją išplėtotose kompozicijose ir Trys karaliai. Šiai scenai sukuriama tam tikra aplinka, arba erdvė: artimoji – grota arba tvartelis, ėdžios ir pan. ir panoraminė – peizažas, dažniausiai egzotiškas, nušviestas mėnesienos.
Lietuvoje prakartėlės, be abejo, atsirado kartu su krikščionybe, statomomis bažnyčiomis. Tačiau šis reiškinys mažai tyrinėtas ir apie jo pradžią beveik nėra duomenų. Galima pasakyti tiek, kad Lietuvoje tai buvo beveik išimtinai bažnytinis žanras. Galbūt prakartėlės buvo rengiamos ir dvaruose.
Kaime jų nėra užfiksuota. Tarpukario metais prakartėlės kartais buvo rengiamos miestiečių namuose. Be abejo, tarp Prakartėlių kūrėjų būta ir liaudies meistrų. Sovietiniais metais šis žanras neturėjo galimybės plėtotis dėl visiems žinomų draudimų. Atgimimo metų liaudies parodose ėmė rodytis viena kita skulptūrinė kompozicija, vaizduojanti Kristaus gimimą.
Šitokiam kontekste didele naujiena tapo Rokiškio krašto muziejaus rengti prakartėlių konkursai, kurių iniciatorius – italas verslininkas, dailininkas ir mecenatas Angelo Frosio. Tai buvo didelis postūmis šiam žanrui vystytis. Pirmasis konkursas įvyko 1998 metais.
Metai po metų plėtėsi ne tik dalyvių ratas, bet ir pačios prakartėlės tradicijos. Šie konkursai leido suformuoti ir turtingą prakartėlių kolekciją bei nuolatinę jų ekspoziciją, kurioje yra per 100 prakartėlių. Joje gana akivaizdžiai atsispindi prakartėlės, kaip žanro, ypatybės, tendencijos bei individualus meistro braižas. Be kita ko, konkursai įrodė, koks vaisingas šis žanras gali būti atskirų meistrų kūrybai ir dabartinei liaudies dailės plėtotei.
