Ruvino Būno vardo premija

1918–1920 m.  Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno premiją 2016 m. įsteigė organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujama Philip S. Shapiro (JAV) ir Rokiškio krašto muziejaus.

Ruvinas Būnas – žydų tautybės jaunuolis, kilęs iš Pasubatės (Rokiškio r.) kaimo. Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę, jis tapo kariu savanoriu. 1920-aisiais R. Būnas paguldė galvą už Lietuvos laisvę Giedraičių mūšyje. Jo palaikai ilsisi Ukmergės žydų kapinėse. Po mirties savanoriui R. Būnui buvo skirtas valstybinis apdovanojimas, kuris 1937 m. įteiktas jo tėvui Abraomui.

Eilinio kario savanorio R.  Būno premija skiriama už Nepriklausomos Lietuvos tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėjimus, jų sklaidą visuomenėje, už veiklą įtvirtinant daugiakultūrės įvairovės suvokimą, už idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą ir toleranciją, įgyvendinimą.

Ruvino Būno premijos nuostatai

Kvietimas teikti kandidatus premijai gauti bus paskelbtas 2026 m. II ketvirtį

Ruvino Būno premijos įteiktos

2025 m. – Kupiškio muziejaus muziejininkei Aušrai Jonušytei už Kupiškio žydų bendruomenės istorijos ir kultūros puoselėjimą bei sklaidą.

2024 m. – skulptoriui, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesoriui Romualdui Inčirauskui už meninių akcentų, skirtų žydų bendruomenėms atminti sukūrimą ir įrengimą, Lietuvos žydų kultūros ir istorinės atminties puoselėjimą

2023 m. – Žemaičių muziejui „Alka“ už projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ įgyvendinimą ir knygos „Telšiai. Atminties knyga“ išleidimą.

Projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ vadovė – Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė. Knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė. Knyga sudaryta iš penkių skyrių. Pirmajame skyriuje dalinamasi Telšių miesto istorijos fragmentais. Antrajame – pasakojama apie Telšių ješivos veiklą ir rabinus, kitas mieste įsikūrusias švietimo institucijas, visuomeninius ir politinius judėjimus. Trečiasis skyrius skirtas asmenybių portretams. Ketvirtajame – Atsiminimų skyriuje – straipsnių autoriai pasakoja apie mokymąsi, dalyvavimą judėjimuose, prisimenamos šeimos tradicijos ir šventės. Penktajame skyriuje Holokaustą išgyvenę ir po pasaulį išsibarstę Telšių žydai pasakoja apie tragišką savo tautos likimą pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis, patirtus sunkumus besislapstant ir įsikuriant naujose vietose. Prisimenami žydų gelbėtojai, rizikavę ne tik savo, bet ir savo šeimų gyvybe. Leidinys papildytas vertėjų ir sudarytojos komentarais, leidžiančiais skaitytojui geriau suprasti žydų kultūrą ir jos tradicijas, sudarytojos parengtomis vardų ir vietovių rodyklėmis.

2022 m. premija už Lietuvos žydų istorijos, paveldo bei atminties įamžinimą skirta knygos „Passport. Litvakai“ sudarytojui ir dailininkui Kęstučiui Pikūnui

2021 m. R. Būno premija paskirta LRT TV projektų kūrybos vadovei Indrei Zelbaitei-Ciesiūnienei už Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo „ZACHOR. ATSIMINK“ prodiusavimą ir kūrimą.

2020 m.  premija įteikta Jurbarko rajono savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui už prasmingą veiklą ir rūpestį puoselėjant žydų kultūros paveldą bei Jurbarko žydų bendruomenės atminimo įprasminimą Sinagogų aikštės memoriale.

2018 m. premija skirta asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierei Neringai Danienei ne tik už spektaklį „Nutildytos mūzos“, bet ir už kryptingą veiklą įamžinant poetės Matildos Olknaitės ir jos šeimos atminimą.

2017 m. premija atiteko Molėtų krašto muziejaus direktorei Viktorijai Kazlienei už renginio „Atminties maršas“, skirtą pagerbti Holokausto aukų atminimą Molėtuose bei žydų kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą.