Visuomeninės organizacijos Rokiškio apskrityje pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918 – 1940 m.) Lietuvoje veikė nemažai visuomeninių organizacijų, kurios vienijo įvairių pažiūrų Lietuvos Respublikos piliečius. Organizacijos būrėsi tautiniais, religiniais, politiniais, kultūriniais, socialiniais, pasaulėžiūriniais ir kt. pagrindais.
Daugelis visuomeninių organizacijų Lietuvoje buvo įkurtos ar globojamos katalikų bažnyčios. Didelė religinių organizacijų: sąjungų, draugijų, brolijų įvairovė vienijo daugelį Lietuvos tikinčiųjų įvairiose parapijose. Religinės organizacijos užsiimdavo įvairia veikla, tai blaivybės, labdaros, šalpos, maldos draugijos (Marijos tarnaičių, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos „Carito“, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos, Švenčiausiojo Sakramento brolija, Gyvojo rožančiaus draugija, Vyrų apaštalavimo sąjunga, Šv. Cecilijos, Šv. Zitos, Jėzaus širdies draugija, tretininkų draugijos, lietuvių katalikų abstinentų – blaivininkų draugija, Angelo sargo draugija ir kt.) Tokią religinių bendrijų gausą įtakojo tai, kad Lietuvos Respublikoje socialinė globa buvo perduota į įvairių labdaros draugijų ir parapijų rankas. Draugijos buvo pavaldžios socialinės apsaugos departamentui ir iš valstybės gaudavo paramą. Lietuvos Respublikoje iki 1926 m. buvo įregistruota 71 labdaros draugija, o 1938 jų skaičius jau siekė 141 iš jų 78 lietuvių .
Be religinio pobūdžio organizacijų Lietuvos Respublikoje veikė daug ir profesinių organizacijų. Tai: Lietuvos Mokytojų sąjunga, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos advokatų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjunga, ugniagesių sąjunga, Lietuvos Gydytojų sąjunga ir daugelis kitų. Veikė ir pagal laisvalaikio užsiėmimus susibūrusios organizacijos: Kraštotyros draugija, Lietuvos turizmo sąjunga. Taip pat galima išskirti ir moteriškas organizacijas: Lietuvos katalikių moterų draugija, Karininkų šeimų moterų draugija. Tačiau savo narių skaičiumi skaitlingiausios ir žinomiausios buvo tautinio patriotinio pobūdžio organizacijos: Lietuvos šaulių sąjunga, Ateitininkų federacija, Lietuvių tautiškojo jaunimo sąjunga (Jaunalietuviai). Lietuvai pagražinti draugija ir kt. Didžioji šių visuomeninių organizacijų savo veiklą plėtojo ir Rokiškio apskrityje. Be visų šių organizacijų, Rokiškio apskrityje veikė ir pogrindinės komunistinės - komjaunimo, liaudies fronto ir kitos, daugiau politinės nei visuomeninės organizacijos.
Lietuvos Šaulių sąjunga
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, labiausiai savo veiklą išplėtojusi ir daugiausia narių turėjusi buvo Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). LŠS tai savanoriška pilietinės gynybos visuomeninė organizacija. LŠS įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d., kai buvo įkurtas Kauno šaulių būrys. Ideologinius pamatus organizacijai paklojo Vladas Putvis. 1919 m. Rugsėjo 5 d. Šaulių sąjungos valdyba priėmė paruoštus sąjungos įstatus. Rugsėjo 15 d. įstatus patvirtino krašto apsaugos ministras Povilas Žadeikis. Jau rugsėjo 20 d. įvyko pirmas Šaulių sąjungos centro valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta sąjungos skyrius atidaryti miestuose, miesteliuose ir valsčiuose. Skyrius steigti į apskritis pasiunčiami instruktoriai. Vienam iš jų – Matui Žvirėnui pavesta koordinuoti skyrių įsteigimą: Panemunėlyje, Rokiškyje, Onuškyje, Čedasuose, Panemunyje, Kupiškyje, Subačiuje, Šimonyse, Viešintose, Troškūnuose, Zarasuose, Utenoje ir Labūnavoje. Gruodžio mėn. viso jau buvo įsteigta 16 skyrių su 39 būriais, kurie jungė 805 narius .
LŠS veikla neapsiribojo vien militaristine veikla, ji apėmė daugelį visuomeninio gyvenimo sričių: kultūros, sporto, patriotinio, pilietinio ugdymo, švietimo ir kt. 1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo M. Mikalkevičius. Jau pirmajame „Trimito“ numeryje, kaip pagrindinis Šaulių sąjungos uždavinys iškeliamas Lietuvos Respublikos nepriklausomybė . Taip pat yra apibrėžiamas Šaulių teisės ir pareigos.
LŠS skyrių Rokiškio apskrityje sukurti sudėtinga nebuvo, nes čia jau įvairiose vietose Rokiškio rinktinės ploto partizanai kovojo su bolševikais .
1919 m. rugsėjo 26 d. Matas Žvirėnas gavęs įgaliojimą iš Putvio, be kitų vietų, steigti Šaulių dalinį ir Rokiškyje, netrukus ėmėsi darbo. Šaulių Sąjungos skyriaus Rokiškyje pradžia galima laikyti 1919 m. spalio 3 d., kai steigiamasis susirinkimas į Šaulių Sąjungos Rokiškio skyriaus valdybą išrinko pirmininku Antaną Jurgelionį, iždininku Juozą Jurgelionį ir sekretoriumi Kazį Bieliūną. Jau spalio 11 d. Šaulių Sąjungos Rokiškio skyrių įregistravo Centro valdyba. Dar tais pačiais metais buvo suorganizuoti šaulių būriai kituose Rokiškio apskrities miesteliuose: Panemunėlyje, Skapiškyje, Svėdasuose, Panemunyje, Čedasuose. Visi jie jungė 420 šaulių. Vėliau buvo įkurti Aleksandravėlės, Lukštų, Kriaunų, Južintų, Obelių, Pandėlio, Kvetkų, Onuškio, Vyžeičių, Parokiškio, Suvainiškio, Duokiškio, Juodupės, Kazliškio, Žiobiškio, Salų ir Alsetos šaulių būriai .
Rokiškio šaulių rinktinė turėjo įsigijusi savo namus kurie buvo Kauno g. ir Nepriklausomybės a. kampe. Toje vietoje stovėjo medinis keturkampio formos pastatas, kuris vėliau buvo nugriautas ir vietoj jo pastatytas kitas (kur dabar įsikūrusi Sodra). Į klubą rinkdavosi vietos tarnautojai praleisti laiko. Klube veikė bufetas, kur buvo galima užkasti, išgerti, pažaisti biliardą bei šachmatais. Taip pat šauliai turėjo dūdų orkestrą, futbolo komandą .
1920 m. Rokiškio šauliai kovojo su lenkų kavalerija, vėliau šauliai galėjo tepasižymėti karinio parengimo srityje. 1933 ir 1935 m.. Rokiškio rinktinės šauliai šaudymo varžybose laimėjo Suomijos šaulių sidabrinę taurę . Be to, šauliai buvo vieni aktyviausių kūno kultūros ir sporto propaguotojų. Šauliai vesdavo sporto pamokas, šaudymo pratybas. Per 1926 – 36 metus, vykdant fizinio lavinimo programą, rinktinės darbingumo atžvilgiu Rokiškio šauliai buvo 5 oje vietoje iš visų Lietuvos šaulių rinktinių . 1928 m. liepos 29 d. Rokiškyje vyko šaulių būrio susirinkimas. Šaulys Jurgelevičius skaitė paskaitą „Kovos priemonių istorija“. Rokiškio šaulių būrio valdybos pirmininkas buvo mokytojas Skėrys .
Kiekvienas šaulių būrys turėjo tarnybinius knygynėlius. Tačiau kai kurie būriai turėjo ir gan nemažus knygynus. Rokiškio būrys turėjo vieną iš didesnių knygynų . Pavyzdžiui, Kamajų šauliai buvo įsteigę skaityklą, kurioje buvo per 350 knygų. Skaitytojai turėjo mokėti 1 lt. metinį mokestį .
Rokiškio Šaulių Sąjungos rinktinės vadais buvo A. Stasiulis (1919 – 1923), P. Damušis (1923 – 1926), kapitonas Mikėnas (1926 – 1935), pulkininkas leitenantas M. Jašinskas (1935 – 1940), kapitonas J. Matelis (1940) .
Aktyviai šauliai veikė ir kituose Rokiškio apskrities miesteliuose. Didelė ir stipri buvo. Južintų šaulių organizacija. Būrio vadas buvo Petras Trinbelys. Južintų šaulių būriui priklausė ir žymus visuomenininkas, knygnešys J. O. Širvydas. Južintų šauliai dirbo įvairius darbus: taisė lieptą, darė sūpuokles, suolus. Južintų šauliai turėjo chorą ir styginį orkestrą. Meniniu vadovu buvo vargonininkas Juozas Šablinskas. Per kiekvieną žymesnę šventę šauliai statydavo vaidinimus . 1930 m. Taip vadinamais „Vytauto metais“ Južintų šauliai kartu su J. O. Širvydu šventino „Vytauto“ kalną, kuris buvo įrengtas šaulių pastangomis. („Vytauto“ kalnas yra už Južintų, netoli kapinių dabar apaugęs medžiais.) taip pat didžiojo kunigaikščio Vytauto garbei J. O . Širvydas pasodino ąžuoliuką . Po J. O. Širvydo mirties 1937 m. balandžio mėn. Južintuose nutarta pastatyti J. O. Širvydo vardo šaulių namus ir taip įamžinti visuomenininko atminimą .
Ne ką menkesne visuomenine veikla pasižymėjo ir Aleksandravėlės šaulių būrys. Aleksandravėlės šaulių būriui vadovavo A. Jočys, (prieš tai vadu buvo mokytojas Balnanosis) .
Aleksandravėlės Šauliai rengdavo programas valstybinių švenčių metu, o bažnytinėms švenčių programoms vadovavo kunigas. Vaidindavo pavasarininkai, angelaičiai. Organizacijos tarpusavyje konkuravo. Buvo net dvi aikštės – viena šaulių, kita pavasarininkų .
Šaulių vadas miestelio ir aplinkinių kaimų patriotinį gyvenimą organizavo labai energingai. Svarus žodis priklausė ir kunigams. Jie sukosi jaunimo tarpe, savo būvimu kreipdami jaunimo veiksmus dorovine linkme. 1939 m. spalio 10 d., kai Vilnius buvo prijungtas prie Lietuvos, Aleksandravėlėje vyko didžiulės iškilmės, kuriose dalyvavo visos organizacijos . Aleksandravėlės šaulių būriui priklausė: Balys ir, Povilas Šajaukos, Mykolas Grunda, Statulevičius, Kuolys, Jonas Bakšys, Bronė ir Valė Pupeikytės, Valerija Paurytė. Vasario 16 ąją. Su vėliavomis uniformuoti šauliai eidavo į bažnyčią, o po pamaldų salėje būdavo meninė programa .
Aktyviai veikė ir Obelių šauliai. Obelių šaulių būrys per 1927 m. surengė 5 susirinkimus, 6 vakarus su vaidinimais, 2 koncertus, 2 gegužines ir šokių vakarus. Taip pat buvo įsigyti namai ir teatro salė. Būry veikė sporto sekcija, futbolo komanda. Būrio valdybos pirmininkas mokytojas Čebilis, iždininkas K. Šimulynas, sekretorius J. Pauliukas . 1928 m. birželio 10 d. Antanašės miške, Obelių, Aleksandravėlės, Kriaunų šaulių būriai dalyvavo šaudymo pratybose. 1-ojo. būrio vadas kapitonas Balnas. Vyko ir šaulio mokytojo Nemickio ir Šaulės Polonskaitės vestuvės .
1928 m. lapkričio 1 d. buvo surengtas Parokiškio kaimo šaulių būrio steigiamasis susirinkimas. Į būrį įsirašė beveik visi kaimo vyrai bei 10 merginų. Išrinkta būrio valdyba: pirmininkas Antanas Vilčinskas, sekretorius K. Guzas, iždininkas Lūkošiūnaitė, būrio vadas Niaura . Tų pačių metų sausio 8 d. išrinkta Pandėlio būrio valdyba. Valdybos pirmininku buvo kunigas Lukošiūnas, sekretoriumi Kalvėnas, iždininku Styra . Pandėlio būrys turėjo chorą, kuriam vadovavo mokytojas Stasys Čebilis . 1928 10 07 vyko Pandėlio rajono šaulių manevrai, kuriuose dalyvavo ne tik pėstininkai, bet ir kavalerija bei artilerija. Tuo metu Pandėlio šaulių rinktinės vadu buvo Mikėnas .
Lukštų šaulių būrio vadovybę sudaro: pirmininkas mokytojas J. Kišonas, iždininkas T. Gučas, sekretorius mokytojas Miškinis .
Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai Šaulių sąjunga negaudavo reikiamo palaikymo iš dalies visuomenės. Apie Panemunio šaulių būrį „Trimite“ rašyta: „Panemunio būrys – dirbo vidutiniškai. Būry buvo mažai mergaičių. Nebuvo inteligentų. Visi būrio šauliai ūkininkai. Mokytojai ir inteligentai prie būrio neprisideda“ .
Ypač iškilmingai 1929 m. rugsėjo m. 1 d. buvo paminėta 10 metų Rokiškio Šaulių rinktinės metų sukaktis. Iš šventę atvyko visos apskrities šauliai. Viso buvo apie 1000 asmenų. Šventę atidarė Rokiškio burmistras Malevičius. Specialiai šventės iškilmėms buvo atvykęs lakūnas vyr. leitenantas Mikėnas, kuris parodė oro akrobatikos programą. Surengtas šaulių paradas, paradą priėmė Apskrities komendantas pulkininkas leitenantas Jąšinskas ir Šaulių Sąjungos karinio paruošimo viršininkas majoras Kairiūkštis. Parade pirmas žygiavo Obelių kovos būrys su plieno šalmais, paskui praėjo dvi kuopos uniformuotų šaulių ir dvi - moterų; pirmoji šaulių uniformoj, antroji - tautiškoj. Po jų jojo raiteliai už raitelių sekė dviratininkai. Iškilmės baigėsi pietumis ir menine bei sportine programa .
1940 m. liepos 13 d. spaudžiant sovietinei okupacinei valdžiai buvo pasirašytas įsakymas dėl Lietuvos Šaulių Sąjungos likvidavimo, tačiau pirmas viešas dokumentas apie Šaulių Sąjungos likvidavimą pasirodė liepos 15 d. šiuo įsaku buvo panaikintas Šaulių sąjungos įstatymas ir statutas, sustabdytas Šaulių sąjungos veikimas ir ji galutiniai likviduota .
Lietuvos Jaunimo Sąjunga
Lietuvos Jaunimo Sąjunga (LJS) šūkis: „švieski ir šviesk“. Nepolitinė kultūrinė jaunimo organizacija. Įkurta 1909 m. Jaunimo sąjungos vienas iš kūrėjų Jonas Strimaitis. Pirmajame LJS suvažiavime išrinktas jos pirmininku .
Jaunimiečiai skelbėsi esą pažangiai galvojančio jaunimo organizacija vienijantį laisvai, demokratiškai mąstantį jaunimą. Ryškiai deklaruotas nesikišimas į religines narių pažiūras, ir atsiribojimas nuo klerikalizmo, todėl sąjungoje buvo įvairių pažiūrų atstovų . 1933 m. IX ir X. LJS suvažiavimų metu priimtas statuto projekto II straipsnis „Tikslas ir veikimo būdas“ skelbia: „Lietuvos Jaunimo sąjunga yra Jaunųjų valstiečių organizacija. Lietuvos Jaunimo sąjungos tikslas – gilaus žmoniškumo, mokslo ir dorovės šviesoje auklėti Lietuvos jaunimą ir ruošti jį pavyzdingais darbo žmonėmis, sąmoningais demokratais, Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie mylėtų kūrybinį darbą, suprastų savo teises ir pareigas, mokėtų jas gerbti ir prireikus ginti“ .
Jaunimiečių buvo leidžiamas „Lietuvos ūkininko“ priedas „Jaunimas“. Leidinys leistas 1910 – 1914, 1918 m. Vilniuje, 1921 – 1936 m. Kaune. 1936 m. išleistas „Mūsų jaunimas“ 1936 m. laikraštis sustabdytas valdžios. Lietuvos ūkininkas buvo Lietuvos Valstiečių Sąjungos, vėliau Valstiečių Liaudininkų oficialus leidinys, tad tas pačias centro kairiąsias pažiūras propagavo ir Lietuvos Jaunimo Sąjunga .
Rokiškio apskrityje LJS skyriai buvo: Južintuose (1925 m.), Kamajuose (Kamajų skyriuje buvo įsteigtas knygynėlis) , Onuškyje (įkurtas 1924 m.), Panemunyje (LJS skyrius „Aras“ pirm. R. Tauterys, sekretorius J.Šimėnas, kasininkas P. Valiulis, knygininkas J. Minkevičius. 1929 m.), Salose salų skyrius turėjo savo skaityklą, chorą, platino spaudą. 1929 09), Rokiškyje (Rokiškio raj, LJS skyriaus valdyba: pirmininkas J. Muralis, knygininkė S. Petkūnaiitė, sekretorius I. Kiela, kasininkė A. Mickytė. 1929 m. ) Kuosiuose, Bajoruose (LJS skyrius „Daigas“), Kvietkuose, (pirm. P. Samulėnas, sekr. P. Klybas. Ižd. A. Kalninas.), Kondunėlių k. (steigėjas Vytautas Malėta, 1932m.), 1932 Kriaunose dar nebuvo LJS skyriaus, tačiau buvo agituojama jį steigti .
1926 04 25 Rokiškyje „Makabi“ salėje vyko Rokiškio apskrities LJS skyrių suvažiavimas. Dalyvavo centro valdybos atstovas J. Kupčinskas. 1926 m. visi LJS skyriai privalėjo atsiųsti narių sąrašus nurodant jų gyvenamąją vietą ir užsiėmimą .
Vienas iš įdomesnių LJS veiklos epizodų, tai 1933 m. kovo 19 d. Salose įvykęs „jaunuomenės teismas“ kurį surengė LJS Salų skyrius. Šiame improvizuotame teisme dalyvavo virš 200 žmonių. Teismo sąstatą sudarė: agronomas V. Juozapavičius, agronomas J. Šleiva ir mokytoja M. Urbonavičiūtė. Jaunuomenę kaltino: agronomas J, Bertašius ir mokytojas A. Tamošiūnas. Gynė: V. Cibulskis ir studentas Mackevičius. Teismo sekretoriai: Mainelytė ir Varkauskas. Posėdį atidarė LJS pirmininkas Alfonsas Dagys. Teismo tikslas: išsiaiškinti ar geru keliu eina Lietuvos jaunuomenė? .
Teismo metu buvo pateikti tokie kaltinimai: Jaunimas nesiruošia gyvenimui, nesilavina, neskaito knygų, laikraščių, o savo energiją naudoja blogiems tikslams. Savo laisvą laiką praleidžia kortuodamas, girtuokliaudamas. Jaunimas yra labai paviršutiniškas, dažnai stoja į organizacijas, kurių ideologija neatitinka jo pažiūroms. Kaltintojas teismo prašė nubausti jaunimą 8 metus dirbti sunkų Lietuvos kultūrinimo darbą . Buvo apklausti 7 liudininkai. Teismo sprendimas buvo palankus jaunimui, nors jaunimas ir buvo pripažintas kaltu, nes turi daug ydų, tačiau rasta lengvinančių aplinkybių. Tad teismo buvo nutarta: Lietuvos jaunimą nuo bausmės lygtiniai atleisti, nes teismas tiki, kad ateityje jaunimas visas ydas pašalins ir prilygs savo dvasios kultūra kultūringiausių šalių jaunimui .
Lietuvos Katalikių Moterų Draugija.
Lietuvos Katalikių Moterų Draugija (LKMD) – visuomeninė moterų organizacija įkurta 1908 m. kovo 2 d. Kaune. Draugijos vienyti visos Lietuvos pilietes, dirbant kultūrinį ir ekonominį darbą; kelti Lietuvos visuomenės dorovę, plėtoti švietimą; siekti pagerinti moterų ir mergaičių padėtį ir kovoti dėl moterų pilietinių ir politinių teisių .
Draugija remiama kunigų greitai išplėtojo savo veiklą, Kauno ir Vilniaus gubernijoje buvo įkurti 9 LKMD skyriai. Metų pabaigos draugija jungė 491 narę. Draugijos skyriai steigėsi ir provincijoje. Obeliuose buvo įkurta Žemės ūkio ruošos darbų mokykla mergaitėms valstietėms .
Nuo 1910 m. LKMD leido laikraštį „Lietuvaitė“, o 1918 m. liepos mėn. vietoj sustabdytos „Lietuvaitės“ pradėjo eiti „Moterų balsas“. 1920 m. pabaigoje pasirodė pirmasis mėnesinio laikraščio „Moteris“ numeris, kuris ėjo iki 1940 m .
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos Katalikių Moterų Draugija sparčiai plėtėsi. 1919 m. jau buvo 39 LKMD skyrių, o jau 1922 m. pabaigoje jų buvo virš 100, kurie jungė apie 4000 narių. 1940 m. Prieš uždarant draugiją narių skaičius buvo pasiekęs virš 40 000 .
LKMD Rokiškio skyrius įkurtas 1922 m. 03 mėn. 01 d. Pirmąją valdybą sudarė: pirmininkė O. Ignotavičienė, vice pirmininkė J. Pekšytė, sekretorė O. Mainelytė, kasininkė O. Diržienė ir narė A. Gronskaitė. 1923 m. LKMD Rokiškio skyrius įsteigė skaityklą – knygyną. 1924 m. buvo išrinkta spaudos platinimo komisija iš 12 narių. Skyrius kas mėnesį darė susirinkimus kurių metu buvo vedamos paskaitos įvairūs kursas (daugiausia namų ruošos darbų). Taip pat skyrius nemažai savo jėgų skyrė ir darbui meno srityje, rengė vaidinimus. Kovojant su alkoholizmu, skyrius įsteigė arbatinę. Rėmė besimokančius moksleivius jiems įrengė būtus. Rokiškio LKMD skyriaus globa pavesta Šv. Onos globai, kasmet buvo rengiamos iškilmingos metinių šventės su pamaldomis ir Komunija bei bendromis vaišėmis. Skyrius buvo pasisiuvęs vėliavą kuriai nepagailėjo 1300 litų .
1927 Rokiškio LKMD skyriuje buvo 286 narės. Skyriui vadovavo valdybą, kurią sudarė narės: Elena Kepenienė, Angelija Stainienė, Uršulė Repšienė, Karalina Repšienė, Natalija Gaigalienė, E. Gusikauskienė, Apolaivienė, Marijona Strumskaitė, ir dvasiškas vadas kun. J. Matelionis .
Ateitininkų Federacija.
Ateitininkų Federacija (AF) – katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Ateitininkų sąjūdžio pradžia laikoma 1910 m. vasario 19 d., kai Levine, Belgijoje, į pirmą posėdį susirinko Lietuvių katalikų sąjungos valdyba .
Ateitininkai daugiausia dėmesio skyrė savišvietai, saviugdai ir katalikiškų tiesų studijavimui . Nors galima teigti, kad pirmieji organizacijos pamatai buvo pakloti 1909 m. Pranui Dovydaičiui įkūrus Lietuvių katalikų studentų sąjungą. Vėliau 1910 m. rugsėjį Kauno moksleiviai katalikai išleidžia rankraštinį laikraštėlį „Ateitis“. „Ateities“ skaitytojai buriasi į kuopeles ir pradeda vadinti save ateitininkais. 1911 m. vasarį „Ateitis“ išeina jau spausdintu leidiniu – priedu prie žurnalo „Draugija“. Pirmasis spausdintos „Ateities“ redaktorius – Pranas Dovydaitis, kuris ten paskelbia savo garsiąją ateitininkų deklaraciją „Trys pamatiniai klausimai“ :
Kuo mes save vadiname ir kodėl?
Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią.
Ką mes aplink save matome?
Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus.
Kokios mūsų priedermės, siekiai, keliai?
Atnaujinti Kristuje save ir gyvenimą, dorovę ir mokslą; atnaujinti drąsios kovos ir pažangios mokslinės kūrybos keliu .
Rokiškyje ateitininkai įsikūrė 1919 m. beveik iš karto po „Saulės“ gimnazijos įkūrimo. Pradžioje buvo tik 3 klasės, tad ateitininkų kuopelė susidarė iš žemesnių klasių mokinių, tačiau jų veikla buvo ne itin pastebima. Atėjus į Rokiškį bolševikams, gimnazija pateko į jų rankas, buvo pakeisti mokytojai, kurie ateitininkams buvo labai priešiški, tad ateitininkai pasitraukė iš viešo visuomeninio gyvenimo. Tik keletas entuziastų tęsė savo darbus pogrindyje. Iš krašto išvijus bolševikus mokinių tarpe vyravo organizacinės nuotaikos, buvo įkurta aušrininkų kuopelė, tuo pat metu atkurta ir ateitininkų kuopelė . Pirmuoju ateitininkų kuopos pirmininku buvo leitenantas Diržys .
Netrukus ateitininkai tapo skaitlingiausia ir stipriausia organizacija gimnazijoje, kuriai aiškiai vadovavo gimnazijos kapelionas kunigas Milvydas (jau dirbo 1922 m.). 1926 m. Kapelionu buvo paskirtas kunigas Jonaitis, tačiau po metų buvo perkeltas į kitą vietą. Vietoj jo kapelionu paskirtas kunigas Liepinis, vėliau kunigas Gižinskas, kuris išdirbo iki gimnazijos uždarymo 1940 m. Visi kapelionai globojo ateitininkų organizaciją .
Rokiškio gimnazijos ateitininkai ruošdavo uždarus susirinkimus tik savo nariams, bet to ir viešus minėjimus bei vaidinimus. Katalikiškam jaunimui Lietuvoje buvo leidžiamas mėnesinis žurnalas „Ateitis“, tačiau ateitininkai leisdavo ir vietinius laikraštėlius. Rokiškio gimnazijos ateitininkai leido rankraštį „Bakūžės viltis“. Patys moksleiviai rašė straipsnius, eilėraščius ir platino rankraštį tarp mokinių. Panašius laikraščius leido ir kitos mokinių grupės .
Pas ateitininkus buvo jaunųjų literatų būrelis, vad. mokytoja Krasinckaitė, vėliau literatūrininkus globojo mokytojas Radžius. Literatūrininkai leido jumoristinį žurnalą „Spragilas“ . Be literatūrininkų, ateitininkų kuopoje veikė religininkų ( 1939 m. gruodžio 17 d. religininkai sušaukė antrąjį susirinkimą, kuriam pirmininkavo A. Pilkauskas) bei eucharistininkų (1925 m. buvo 17 narių, bendradarbiavo su pavasarininkų eucharistininkais, kartu šventė T. Akviniečio 700 m. sukaktį.) būreliai .
Rokiškio ateitininkų kuopelė turėjo savo knygynėlį, kuriam knygas suaukojo patys nariai. turėjo chorą ir orkestrą, susirinkimus rengdavo kas antra savaitė. Rokiškio inteligentija buvo nepalankiai nusistačiusi prieš ateitininkus. „Ateitininkų kuopelė darbuojasi bolševikų lizde!“ skelbė 1920 m. „Ateities“ nr. 2 .
1924 m. rugsėjo 8 d. Rokiškio ateitininkai šventė savo kuopos 5 metų gyvavimo sukaktį. Buvo laikomos Šv. Mišios, eita Komunijos. „Blaivybės“ draugijos salėje vyko iškilmingas posėdis. Posėdį pradėjo Rokiškio ateitininkų kuopos pirmininkas V. Viliamas. Apie kuopos kūrimąsi, prisiminimais pasidalino pirmasis Rokiškio ateitininkų kuopos pirmininkas leit. Diržys. Vėliau buvo paskelbtas posėdžio prezidiumas, kurį sudarė: pirm. leit. Diržys, stud. Keliuotis, Žemaitytė, A. Kuzavinis, L. Nemickas. Sveikinimo žodžius tarė ateitininkų centro valdybos narys studentas A. Kazevičius, kunigas dekanas. Labanauskas, mokytojas Čerškus, mokytojas Stulgis, Ūkio banko direktorius Kepenis. Paskaitą skaitė profesorius J. Eretas. Iškilmės baigtos bendra vakariene, koncertu ir šokiais .
Rokiškio ateitininkų kuopos 10 m. sukaktuvės buvo 1929 m. rugsėjo 8 d. Kuopą sudarė 150 narių. Buvo išrinktas garbės prezidiumas: prof. Dovydaitis, dr. K. Pakštas su žmona, P. Raulinaitienė, kun. J. Matelionas, kun. L. Gižinskas ir J. Keliuotis. Vykdomojo prezidiumo pirmininkas V. Viliamas .
Tarp Rokiškio gimnazijos ateitininkų veikliausi buvo iš antro laidos moksleivių: Vilimas, Adomonis, Drunga ir Drungaitės .
Laisvamanių Etninės Kultūros Draugija
.Laisvamanių Etninės Kultūros Draugija (LEKD). Draugijos steigėjas J. Šliūpas. Draugijos tikslas: vienyti Lietuvos piliečius, nutraukusius ryšius su bet kuria tikyba, bei gerinti jų teisinę ir dorinę padėtį. Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija reikalavo įgyvendinti civilinę metrikaciją, atskirti Bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, rengė paskaitas, steigė laisvamanių kapines. Draugija nuo 1933 m. leido laikraštį „Laisvoji mintis“, steigė knygynėlius, skaityklas, platino laisvamanybės idėjas propaguojančius leidinius
Po karo (1917 m.) grįžęs į Lietuvą, J. Šliūpas pradėjo savo laisvamaniškąją veiklą ir čia. 1924 m. Šiauliuose su savo auklėtinių ir bendradarbių įsteigė Amerikoj esančios laisvamanių draugijos „Society for Ethical Cultur" pavyzdžiu „Lietuvių Laisvamanių Etinę Kultūros Draugiją". Iki 1930 metų ji buvo silpna ir daugiau veikė per „Kultūros" draugiją, kuri turėjo savo žurnalą „Kultūrą", savo tuo pačiu vardu pavadintą knygų leidyklą ir tuo pačiu vardu vadinamą Tarybą, sušaukusią net šešis taip vadinamus „Kultūros" kongresus. Iki
1932 m. laisvamanybė laikėsi daugiausia buržuazinėse sferose. Su „Laisvamanio", vėliau pavadinto „Laisvąja mintimi", laikraščiu, buvo pasukta liaudies kryptimi .
Po 1939 m. draugijos centro suvažiavimo nustatytos LEKD veikimo gairės. Pirmoji iš jų skelbia, kad reikia visą draugijos veiklą pakreipti daugiau kultūrine kryptimi ir nesitenkinti vien antireligine propaganda. Kitas iš tikslų skleisti mokslo žinias ypač gamtos mokslų, kurių pagalba formuojamos laisvamaniškos pažiūros ir griaunami religiniai prietarai ir prasimanymai. Dėti visas pastangas, kad būtų įkurti metrikacijos centrai ir valstybinės kapinės. LEKD padaryti plačia kultūrine organizacija ir nepasiduoti jokioms politinėms įtakoms .
1935 m. manyta laisvamanių skyrių steigti Čedasuose . Tačiau pirmas LEKD skyrius Rokiškio apskrityje įsteigtas 1937 m. Pirmasis viešas susirinkimas įvyko 1939 03 26 Aukštasijos vienkiemyje P. Užkūrėlio namuose. Išrinkta skyriaus valdyba . Rokiškio LEKD skyriaus valdybos sekretoriumi išrinktas P. Kriukelis. Tais pačiais metais LEKD skyrius įkurtas ir Panemunyje. Panemunio draugijos centro valdybos sekretorius buvo K. Valašinas. Toks skyrius buvo jau ir Žiobiškyje (vad. Pranas Užkurėlis) Panemunio laisvamanių buvo keliami knygynėlio ir metrikacijos skyriaus steigimo, bei savosios spaudos platinimo klausimai .
1940 m. Rokiškyje buvo rengiamasi įsteigti „laisvas“ kapines, kurioms jau buvo numatytas sklypas. Tais pačiais metais Kamajuose norėta įsteigti LEKD skyrių .
Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų – Savanorių Sąjunga.
Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų – Savanorių Sąjunga. Kitaip – Savanorių Sąjunga. Įsteigta 1927 01 09. sąjungos nariais buvo stoję savanoriais į Lietuvos kariuomenę 1918 – 1920 m. ir turintys kariuomenės kūrėjų – savanorių medalį. 
Sąjungos tikslai:
1. Saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
2. Kelti ir ugdyti tautišką lietuvių sąmonę.
3. gerinti savo narių ir žuvusių savanorių šeimų ekonominę būkle.
4. Rūpintis Lietuvos karžygių gerbimu.
Sąjungos organizaciniai komitetai per spaudą ragino organizuotis visų apskričių savanorius. Valdybos pirm. pulkininkas leitenantas J. Zubrys. 1927 m. valdybos pirm. pulkininkas J. Čaplikas. Savanorių sąjunga, tai ne politinė organizacija, kuri rūpinosi karių ekonominiais reikalais .
Lietuvos Mokytojų Sąjunga.
Lietuvos Mokytojų Sąjunga (LMS). Leistas laikraštis „Tautos mokykla“. Į LMS susibūrę beveik visi Kamajų valsčiaus mokytojai, Kas mėnesį buvo rengiami susirinkimai. LMS Kamajų skyriaus sekretorius M. Blusys. Južintų LMS pirmininkas J. Vaičiūnas. Rokiškio LMS Vadovybės nariai: rajono pradžios mokyklų inspektorius T. Jakštas ir mokytojas Stasys Riautas. LMS Rokiškio apskrities komiteto pirmininkas mokytojas A. Misiūnas. Pandėlio LMS skyriaus pirmininkas mokytojas Stasys Čebilis. 1938 m. sausio mėn. Rokiškio LMS komitetas organizavo kultūros savaitę, renginiai buvo pravesti Pandelyje, Južintuose ir kituose miesteliuose. renginio metu Južintuose jaunalietuviai skundėsi, kad mokytojai neprisideda prie jų darbo .
Lietuvos mokytojų sąjunga Palangoje turėjo savo poilsio namus, į kuriuos iš visų apskričių vykdavo mokytojai vasaroti. Būdavo ir vasarotojų kvotos. Vasaros sezonas prasidėdavo nuo birželio 20 d. baigdavosi rugpjūčio 31 d. Kaina su išlaikymu parai buvo nuo 4,5 lt iki 6 lt. Taip pat apskričių skyriai rengdavo labdaringus kultūrinius vakarus ir iš gauto pelno šelpdavo nepasitūrinčius moksleivius .
Lietuvos Gimnastikos Sporto Federacija
Lietuvos Gimnastikos Sporto Federacija (LSGF). Krikščionių demokratų partijos puoselėta sporto organizacija, kurios pagrindą sudarė ateitininkų ir pavasarininkų sporto sekcijos bei savarankiški klubai. Federacija įsteigta 1922 m. gegužės 17 d. Federacijos steigėjais buvo Karolis Dineika ir Juozas Eretas. Kaip savo tikslą federacija skelbia: „Plėtoti lietuvių kūno pajėgas, kad tuo būdu įvesti kūno ir sielos galias į progresuojančią pusiausvyrą, kurios pobūdį nustato krikščionybės dėsniai“ . Federacija turėjo per 80 skyrių. 1930 m. leido laikraštį „Jėga ir Grožis“. Federacijai vadovavo Karolis Dineika vice pirmininkus buvo Juozas Eretas .
1925 m. pabaigoje Rokiškyje veikė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos skyrius. Skyrius buvo Kamajų g. 15 numeriu pažymėtame name. . LSGF skyrius buvo ir prie Gimnazijos. (Pirm. Diržys). Taip pat veikė ir pavasarininkų LSGF sekcija . LSGF skyrius „Vaidila“ veikė Skapiškyje (Rokiškio apsk.). Klubo pirm J. Stankevičius . Be visų šių skyrių Rokiškyje buvo atskiros Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjungos skyriai Pandelyje ir Rokiškyje .
Vilniaus vadavimo sąjunga
Vilniaus Vadavimo Sąjunga - visuomeninė organizacija, veikusi 1925 - 1938 m. Propagavo Vilniaus krašto atgavimo idėją, rėmė Vilniaus krašto lietuvių kultūrinę veiklą. Nuo 1928 iki 1938 m. leido žurnalą "Mūsų Vilnius" . Vilniui vaduoti sąjungos skyriai veikę Rokiškio apskrityje: Rokiškio, Ažušėlių, Kalvių, Obelių, Obelių geležinkelio stoties, Pandėlio, Skapiškio, Suvainiškio skyriai .
Lietuvių Tautiško Jaunimo Sąjunga.
Jaunoji Lietuva - įkurta 1927 m. spalio 8 d. kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija. Pilnas pavadinimas: Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Laikinosios centro valdybos pirmininkų buvo. B. Grėbliauskas. 1928 m. liepos 1 d. sušauktas Jaunosios Lietuvos skyrių atstovų suvažiavimas. Viso dalyvavo apie 70 atstovų kurio metu nutarta leisti mėnesinį laikraštį „Jaunoji karta“ .
Kaip ir kitos tautininkų organizacijos, Jaunoji Lietuva buvo gerai organizuota, turėjo griežtą organizacinę struktūrą. Jos nariais galėjo būti 16 - 30 metų amžiaus vaikinai ir merginos. Jaunalietuvius sudarė jaunučiai, kandidatai (iki 1936 m.), tikrieji nariai ir nariai rėmėjai. Sąjungos organizacinę struktūrą sudarė skyriai, apylinkės (jos buvo kiekviename valsčiuje), rajonai ir apygardos (1932 m. jų buvo 7). Skyriai buvo meno, sporto, abstinentų ir kt . Lygiai po metų po sąjungos įsteigimo Jaunoji Lietuva jau turėjo 122 skyrius ir virš 4000 narių .
. Iš pradžių jaunalietuviai daugiausia dėmesį kreipė ideologiniam jaunimo auklėjimui ir kūno kultūrai, tačiau nuo 1931 m. vis labiau ėmė ryškėti jų kultūrinis darbas. Svarbiausias jaunalietuvių kultūrinės veiklos uždavinys buvo pasiremiant tautiškumo pagrindu paruošti savo narius savarankiškam gyvenimui, išauklėti jaunuomenę tautiškoje dvasioje, sąmoningais lietuviais - tautininkais (plačiąja prasme), apsišvietusiais, dorais, savo profesijoje (versle) gerai pasiruošusiais valstybei naudingais piliečiais. Nuo 1935 m. svarbiausios Jaunosios Lietuvos veiklos kryptys buvo: ideologijos ir organizacijos, švietimo ir meno, kūno kultūros ir auklėjamųjų žaidimų, drausmės ir karinio rengimo, spaudos ir propagandos. 1940 m. sovietų okupacinė valdžia uždraudė ,Jaunosios Lietuvos” veiklą, konfiskavo jos turtą .
Po 1926 m. perversmo tautinė mintis stiprėjo visuomenėje, tai įtakojo ir Rokiškio gimnazijos gyvenimą. Netrukus gimnazijoje atsirado nauja - Jaunalietuvių organizacija. Jaunas mokytojas Krukauskas (dirb. 1927 m. ) buvo palankus šiai organizacijai ir propagavo jos veiklą ir pamokų metu . Vieną dalį šios organizacijos narių sudarė iš ateitininkų atsikilę, kitą žemesnių klasių moksleiviai. Pradžioje jaunalietuvių organizacija nebuvo labai skaitlinga, tačiau ilgainiui jos narių skaičius sparčiai augo. Jaunalietuviai jautėsi lyg privilegijuota organizacija, nes buvo globojama vyriausybės, tačiau savo veikla ir veiksmais skyrėsi nuo demokratinių pagrindų .
Pagal amžininkų pasakojimus jaunalietuviai nemėgo pažangiųjų moksleivių ir visaip jiems rodė priešiškumą. Taip pat ši organizacija nepasižymėjo kultūrine veikla, o daugiau triukšmavo ir rodė jėgos veiksmus. Jaunalietuvių pirmininkas Rokiškio gimnazijoje buvo Diržys (kilęs iš paprastų darbininkų šeimos) .
Jaunalietuvių skyriuose didelis dėmesys buvo skiriamas sportui. 1933 m. pavasarį. Kaune vykusioje Jaunalietuvių sporto šventėje iš Rokiškio rajono dalyvavo 100 sportininkų. Taip pat jaunalietuvių nebuvo pamirštos ir kitos sritys, buvo plačiai propaguojamas liaudies menas .
Viso Rokiškio apskrityje buvo 37 sąjungos skyriai, kurie jungė apie 700 narių. Kiekvienas naujai priimtas narys privalėjo pasodinti savo sodyboje medį ir sekančiame susirinkime paskaityti poezijos. Skyriai organizavo sueigas, vaidinimus, sporto varžybas, talkas .
Lietuvos Skautų Sąjunga.
Pirmoji skautų organizacija Lietuvoje įkurta 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje. Vėliau panašios organizacijos ėmė kurtis ir kituose Lietuvos miestuose. Lietuvoje skautų šefas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos skautų sąjungą sudarė skautai ir skautės, pasiskirstę į broliją ir seseriją, ir rėmėjai. Skautu galėjo tapti kiekvienas jaunuolis nuo 7 metų amžiaus ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas, pasirašytas 1930 m. spalio 1d. ir Lietuvos skautų sąjungos statutas. Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema .
Skautizmo sistemoje tautiškumas užima vieną pirmųjų vietų. Pati skautų organizacija iš esmės pati yra tautiška. Skautizmo sistemos kūrėjas B. Povel (Jungtinė Karalystė) . Skautų idealai: 1) ištikimybė duotam žodžiui. 2) Ištikimybė Dievui ir Tėvynei. 3) artimo meilė. 4) Draugiškumas. 5) Mandagumas. 6) Gamtos meilė. 7) Klusnumas ir drausmė. 8) Gyvas sveikas optimizmas. 9) Taupumas. 10) Fizinis ir moralinis švarumas visos gyvenimo aplinkybėse. Šūkis: „Budėk!“ .
Skautai turėjo savo uniformą. Jos pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, vykdė įvairias patyrimo laipsnio programas, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis ir centrais užsienyje, dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose.
Rokiškyje pradžios mokykloje veikė skautų tunto Vilkiukų – Paukštyčių skyrius. Vedėjas Br. Neninckas .
Vilkiukai - paukštytės yra skautų organizacijos jaunesniojo amžiaus berniukams ir mergaitėms skirta organizacija. Jos nariais gali būti vaikai nuo 7 iki 12 m. Berniukai vadinami „vilkiukais“, mergaitės „paukštytėmis“ . Organizacijos tikslas išauklėti, paruošti gerus naujus skautus ir skautes.
Vilkiukų ir paukštyčių organizacija tvarkosi savarankiškai – tūri savi įstatus, įžodį, uniformą, tradicijas ir kt. Visa tai labai sudomina vaikus, ir jie labai prisiriša prie organizacijos. Vilkiukai veikia pasiskirstę į būrelius. 2 – 6 būreliai sudaro gaują. Gaujai vadovauja „senas vilkas“
Paukštytės sudaro pulkelius, kuriuos sudaro 2 – 6 lizdeliai. Paukštyčių pulkeliui vadovauja „lakštingala“
Jaunųjų skautų veiklos sritis labai įvairi. Vasarą vaikai vedami į gamtą, žiemą daromos sueigos patalpose. Jų metu vaikai žaidžia, dainuoja, šoka, rengiami įvairūs pašnekesiai, taip pat mokoma rikiuotės, įvairių rankdarbių ir kitų dalykų .
1930 m. Rokiškyje buvo leidžiamas Skautų laikraštis „Liepsnojantis laužas“.
1929 06 27 Rokiškio tunto skautai rinkosi prie Sartų ežero. Skautai stovyklavo, rengė ekskursijas į artimus kaimus ir miestelius. Stovyklautojus aplankė tuntininkas pulkininkas Jašinskas, Rokiškio gimnazijos pedagogai ir kiti svečiai. Stovyklos viršininku buvo J. Juozaitis .
Skautų veikla Lietuvoje nutrūko 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, tačiau 1945 m. Lietuvos skautų sąjungos veikla buvo atnaujinta išeivijoje .
Lietuvių Katalikų Jaunimo Sąjunga Pavasaris.
Lietuvių katalikiško jaunimo sąjunga „Pavasaris“. Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga (nuo 1933 m. Federacija) Tai buvo katalikiška kultūrinė kaimo jaunimo organizacija, savo tikslu skelbusi tikybiškai doriškai tautišką jaunimo lavinimąsi. Sąjunga išaugo iš 1907 –1914 m. Lietuvoje veikusių slaptų jaunimo kuopelių prie „Žiburio“ ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų skyrių. Katalikų jaunimo organizacijos įkūrėju laikomas kanauninkas Povilas Dogelis. Kai 1912 m. buvo įkurtas laikraštis „Pavasaris“, jis tapo jau veikiančių kuopelių jungtis ir davė šiai organizacijai vardą. .
Tik 1918 m. paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pavasarininkai galėjo veikti legalia ir viešai. 1919 m. rugsėjo 12 d. -.13 d. Kaune įvykusi pirmoji vieša pavasarininkų konferencija, kuri priėmė organizacijos įstatus, nustatė veiklos kryptis ir išrinko vadovybę. Tuo metu veikė 85 kuopos su 6800 narių. Konferencijoje pavasarininkų organizacija pavadinta Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“, jos šūkiu tapo „Dievui ir Tėvynei“ .
1933 m. pavasarininkai ateitininkų pavyzdžiu persitvarkė federacijos pagrindais ir pasivadino Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“. Federaciją sudarė vyrų, mergaičių ir jaunųjų pavasarininkų sąjungos. Jaunųjų pavasarininkų sąjunga pavienių kuopų neturėjo, jie dažniausiai veikė savuose būreliuose prie mergaičių ar vyrų kuopų. Prie pavasarininkų veiklos labiausiai prisidėjo ateitininkai, kunigai, mokytojai, karininkai, skautai, valdininkai ir kiti inteligentai. .
Rokiškio skyriuje buvo 200 narių. 1931 m. gruodžio 6 d. įvyko Rokiškio pavasarininkų susirinkimas. Susirinkimo metu paskaitą skaitė ateitininkė A. Vilimaitė. Rokiškio pavasarininkų kuopos pirmininkas buvo kunigas Virkutis, šefas K. Vanagas, knygininkas M. Kulys . Salose taip pat veikė pavasarininkų kuopa. 1932 m. išrinkta valdyba kurią sudarė: pirmininkas Juozas Dugnas, vice pirmininkas A. Mironaitė, sekretorė L. Čeponytė, iždininkė B. Dagytė, Knygininkė J. Dambrauskaitė. Revizijos komisiją sudarė: J. Rudokas, E. Žylaitė, V. Nakulytė . Nepriklausomybės a. 4 name, kur buvo arbatinė, pirmame aukšte iš galo buvo įsikūręs pavasarininkų knygynas .
Pavasarininkų sąjunga taip pat propagavo sportą kaimo jaunimo tarpe, o 4 dešimtmečio pabaigoje jau pradėti steigti sporto klubai ir jau yra paminėtas rokiškio klubas „Kęstutis“ kurio nariai dalyvavo pavasarininkų kongreso sporto programoje .
Pavasarininkų kuopos veikė ir kituose Rokiškio apskrities miestuose bei kaimuose. Gan stipri pavasarininkų kuopa buvo Pandelyje. Pandėlio pavasarininkams 1933 m. vadovavo kunigas Raugelė. 1934 m. Pandelyje įvyko pavasarininkų kongresas. Pandėlio pavasarininkai rengė išvykas ir į kitus rajonus. 1938 m. Rokiškyje įvyko pavasarininkų konferencija kurioje dalyvavo visos apskrities pavasarininkų kuopos . Taip pat pavasarininkų kuopos buvo Južintuose, (Južintų pavasarininkės organizavo kovą prieš modernius šokius ir girtuokliavimą .), Obeliuose.
Lietuvos Jaunųjų Ūkininkų Ratelių Sąjunga.
Jaunųjų ūkininkų rateliai veikė žemės ūkio mokymo įstaigose ir kaimo mokyklose. LJŪRS vienijo savarankiškai ūkininkaujančius jaunus ūkininkus ir JŪR, atstovavo jų interesams. Jaunuosius ūkininkaičius ir jaunus ūkininkus mokė praktinės žemės ūkio veiklos, organizuodavo kultūrinę, pažintinę, švietėjišką veiklą .
Salose 1938 – 39 m. Žemės ūkio mokyklos ribose veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis. Jam vadovavo agronomas Feliksas Grumbinas. Valdybą sudarė: Jonas Guogis, Alfonsas Galvanauskas, Juozas Dapkus, Jonas Kazulėnas ir Ona Lauciūtė .
Ratelis buvo suskirstytas į 5 sekcijas: 1) Literatūros ir meno (pirm. Vladas Zimavičius), 2) Kooperacijos (pirm. Antanas Raguotis), 3) Gyvulininkystės, 4) Smulkių ūkio šakų, 5) Gamybos. Labiausiai savo veiklą buvo išplėtojusi literatūros sekcija, buvo ruošiami literatūriniai vakarai, didžiausią atgarsį visuomenėje paliko 1939 02 11 suruoštas viešas mokinio teismas, kuris mokiniui paliko sąžinės laisvę religiniuose klausimuose, taip pat įgalino mokinį bendradarbiauti su liaudimi, stengtis kelti kaimo moralę, materialinę būklę ir šalinti kaimo socialines negeroves .
Vienu metu Salose buvo kilęs skandalas, dėl II a klasės mokinių noro išstoti iš JŪR. Mokyklos vadovybė teigė, kad priklausimas rateliui yra būtinas . Ratelyje siūlyta įsteigti dvasios vadovo instituciją, Tačiau JŪR pareiškė, kad ir be kunigų vadovavimo jaunieji ūkininkai moka išauginti daržoves ir javus .
Angelo Sargo Vaikų Sąjunga.
Angelo Sargo Vaikų Sąjungą 1921 m. įkūrė Lietuvos Katalikų Blaivybės draugija. Sąjungai priklausė vaikai iki 12 m. amžiaus paprastai vadinami angelaičiais. Jos tikslas buvo 7-15 m. amžiaus vaikams įdiegti tvirtą tikėjimą, tėvynės meilę, dorus papročius, blaivybės jausmą.
Sąjunga turėjo padalinius visose parapijose. Sąjungai priklausė apie 60 tūkst. narių. Jie organizavo sueigas, iškylas, ekskursijas, kongresėlius, minėjimus. Angelaičiai turėjo ryškiai mėlynos spalvos uniformą . 1922 m. spalį pasirodė pirmas oficialus sąjungos „Angelo sargo“ laikraštėlio numeris, o nuo 1923 m. liepos mėnesio vietoje „Angelo sargo“ pradėta leisti „Žvaigždutė“ .
Angelaičių organizacija veikė daugelyje Rokiškio apskrities mokyklų. Panemunio mokykloje angelaičiams vadovavo kunigas Norkus .
Lietuvių Katalikių Tarnaičių Šv. Zitos Draugija.
Šv. Zitos Moterų draugija. Savo veiklą pradėjo 1905 m Vilniuje, o 1906 m. kunigo K. Olšausko iniciatyva draugijos skyrius buvo įkurtas Kaune . Šv. Zita yra tarnų ir tarnaičių globėja, tad draugijos tikslas buvo diegti tarnaitėms nuolankumą, kantrybę ir nusižeminimą .
Tai darbininkų ir tarnautojų organizacija. Ji teikdavo materialinę ir dvasinę pagalbą: šelpdavo nelaimėje, ligoje, netekus darbo ir pastogės, laidodavo mirusiuosius. 1913 m. vasario 10 d. Šv. Zitos draugijos garbės nariu buvo išrinktas Vladas Mironas . Rokiškyje draugijos įstatai buvo įregistruoti apskrities viršininko 1923 m. spalio mėn. 15 d.
Naudoti šaltiniai ir literatūra
1. 1919 savanoriai. Rokiškio krašto muziejaus archyvas Byla 278.
2. A. Gaigalaitė. Religinės organizacijos. Gimtoji istorija nuo 7 iki 12 klasės.
3. A. Gaigalas, Karolis Dineika (1998 – 1980), Mokslas ir Gyvenimas. 1998/2.
4. Abeliai. Iš šaulių gyvenimo. Trimitas. 1928 06 21 nr. 25.
5. Aleksandravėlė. Iš šaulių gyvenimo. Trimitas 1928 04 19, nr. 16.
6. Artimo meilės pavyzdžiai. Laisvoji mintis 1940 m. vasario 7 d. nr. 2.
7. Ateitininkų gyvenimo kronika. Ateitis 1925 m. 04 nr. 4.
8. Byla 69. Rokiškio krašto muziejaus archyvas.
9. Ekspedicija po Pandėlio apylinkes. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla 183.
10. I. Karčiauskaitė, Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907-1940), Kaunas, 2007.
11. Idealų katalogas. Skautų aidas 1923 m. nr. 1.
12. Įdomus jaunuomenės teismas salose. Jaunimas. 1933 m. nr. 7.
13. Įsikūrė naujas skyrius. Laisvoji mintis 1937 m. rugsėjis. nr. 9.
14. Iš sąjungos gyvenimo. Jaunoji karta 1928 nr. 2.
15. Iš sąjungos praeities. Jaunoji karta 1928 nr. 1.
16. Įvairių partijų veikla Rokiškyje. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla 76.
17. J. Daulius. Laisvamanybė Lietuvoje. Kaunas. 1936
18. J. Kačeniauskas. Blaivybės judėjimo istorija. Blaivybės judėjimas šiandien. Vilnius, 2010.
19. J. Kuprionis. Skautas – Tėvynės sūnus. Budėk 1930 nr. 1.
20. J. Liupkevičius, Jaunimo visuomeninė ir kultūrinė veikla 1918 - 1940 m. Kultūros aktualijos. 2007 nr 1.
21. J. Mackevičienė. Valstiečių partijai 100-metų. LVLS informacijos skyrius. Dublinas 2007.; http://dublinas.lvls.lt/lt.php/apie-partija/partijos-istorija/
22. J. Matusas, Šaulių sąjungos istorija. Mintis, 1960. Vilnius.
23. J. Narbutas. Sportas nepriklausomoje Lietuvoje. I, Chicago, 1978.
24. J. Šulginas, Lietuvos sporto almanachas. Kaunas, 1928.
25. Jaunimiečiai pavasarininkai ir jaunalietuviai. Jaunimas. 1932 09 26. nr. 13.
26. Jaunoji Lietuva 1927-1940. http://www.jaunalietuviai.lt/index.php?page=istorija-1927-1940
27. K. Lukoševičiūtė. Pandėlys. Iš LMS gyvenimo. Tautos mokykla. 1938 02 15 nr. 4.
28. Kas padėjo Lietuvai atgauti Vilnių. 2010 05 01. veidas.lt, http://www.veidas.lt/kas-padejo-lietuvai-atgauti-vilniu
29. Kokiose sąlygose tenka dirbti. Laisvoji mintis. 1940 m. balandžio 7 d. nr. 7.
30. Kovoje dėl Vilniaus, byla 76, Rokiškio krašto muziejaus archyvas.
31. Kultūra iki 1940 m. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla 97.
32. Kuo rūpinasi kunigai. Laisvoji mintis 1937 m. 06. nr. 6.
33. Kuopose. Pavasaris 1932 sausis. Nr. 2.
34. Laisvamanių E.K.D - jos. veikimo gairės ir trimečio darbų planas. Laisvoji mintis. 1939 nr. 19.
35. Lietuvos Jaunimo Sąjungos statutas. Jaunimas 1933 m. nr 13.
36. Lietuvos skautų sąjungos įstatymas. 1930 m. LCVA. F. 923, ap.1, b. 655, l. 197.
37. Lietuvos šaulių uždaviniai. Trimitas. 1920 nr. 1.
38. LJŪRS veikla .Žemės ūkio rūmai: Profesinės ir kultūrinės organizacijos. http://www.zur.lt/
39. LMS apskr. komitetų ir skyrių pp. Pirmininkams. Tautos mokykla 1939 m nr.11.
40. LSGF organizacija ir ateities veikimo planas. Jėga ir grožis 1924 m. nr. 6 – 7.
41. Lukštai. Iš šaulių gyvenimo. Trimitas 1928 03 15, nr. 11.
42. M. Tamošaitis. Laisvamanių etinės kultūros draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII Vilnius. 2008.
43. Mes tikime į Šv. Lietuvos prisikėlimą. Žvaigždė 1938 m. nr. 3.
44. Mūsų keliai. Jėga ir grožis 1923 m. nr. 1.
45. Mūsų rytojus. 1932 m. nr. 30
46. Neranda vietos tautos veikėjo atminimui. Laisvoji mintis. 1937 04 nr. 4
47. Nuo pradžių pradžios. Ateitininkijai 100. http://www.ateitis.lt/taxonomy/term/27
48. P. Dovydaitis. Trįs pamatiniai klausimai. Ateitis 1911 01 nr. 1.
49. P. Kriukelis. Nusibodo klaidžioti tamsoje. Laisvoji mintis 1937 m. nr. 1.
50. Pandėlio šaulių manevrai. Trimitas 1928 11 18 nr. 42.
51. Pandėlys. Iš LMS gyvenimo. Tautos mokykla. 1938 02 15 nr. 4.
52. Panemunis. Iš šaulių gyvenimo. Trimitas. 1928 08 02 nr. 31.
53. Pasakojimai apie Aleksandravėlės apylinkių mokyklas ir mokytojus. Švietimas iki 1940 m. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 89.
54. Pasisekė gimnazijos vakaras. Tautos mokykla 1939 m. nr.4.
55. Porokiškis. Iš šaulių gyvenimo. Rinktinėse ir būriuose. Trimitas 1928 11 15 nr. 46.
56. Pranešimas. Jėga ir grožis 1924 m. Nr. 8 – 9.
57. R. Tamulaitienė, Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. Vilnius, 1996.
58. Rokiškio gimnazijos istorija. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 92.
59. Rokiškio kuopos 10 metų sukaktuvės. Mūsų veikimas. Ateitis 1929 nr. 7–9.
60. Rokiškio rinktinės šaulių šventė. Trimitas 1929 09 12 nr. 37.
61. Rokiškio skautų laikraštis Liepsnojantis laužas.
62. Rokiškis. Ateitis 1935 m. nr. 2.
63. Rokiškis. Iš moksleivių gyvenimo. Ateitis 1920 m. nr. 32 .
64. Rokiškis. Iš šaulių gyvenimo. Rinktinėse ir būriuose. Trimitas. 1928 08 17 nr. 33.
65. Rokiškis. Korespondencijos. Laisvoji mintis 1939 m. nr. 9.
66. Rokiškis. Mokykloj ir gyvenime. Ateitis 1938/39 spalis, nr. 3.
67. Rokiškis. Mokykloj ir gyvenime. Ateitis 1939/40 nr. 6.
68. Rokiškis. Mūsų veikimas. Ateitis 1924 liepa/rugsėjis nr. 7/9.
69. S. Raštikis, Lietuvos Šaulių Sąjungos Likvidavimas. Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai. 1944. Vilnius.
70. Salų JŪR veikla 1938 - 39 mokslo metų laike. Lietuvos Ūkininkas 1939 08 03. nr. 31.
71. Skapiškis. Laiškai. Jėga ir grožis. 1925 04, nr. 5.
72. V. Buikio pasakojimas. Medžiaga iš ekspedicijos po Panemunio kraštą.. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 204.
73. V. Jurėnienė Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pirmojoje pusėje. Vilnius, 2006.
74. V. Kazlauskas. Skautai. Vilnius, 1991.
75. V. Svetulevičius. Vilkiukai ir paukštytės. Budėk. 1930 nr. 1.
76. Valdyba. Nuo Lietuvių Katalikių moterų draugijos. Vienybė. 1908 06 03 nr. 16.
77. Vlado Mirono gyvenimo ir veiklos kronika. Voruta 2010-01-10. http://www.voruta.lt/vlado-mirono-gyvenimo-ir-veiklos-kronika
78. Žinios apie Južintus. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 47 (1).
79. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997.
Parengė: Rokiškio krašto Muziejaus muziejininkas Giedrius Kujelis.
Rokiškis 2011
rentomedia