„Kas prisimena Petrą Kiaulėną, kad ir sunkiausiose ligos valandose, jis sutikdavo su ta pačia šypsena, ramų dvasioje, bet judrų judesiuose ir lankstų kalboje, kuri visada būdavo atmiešta švelniai nebaigtu humoru / ką norėčiau pavadinti kultūringo humoro riba/: visada nuoširdų ir pasirengusį patarnauti. Tokia jo ir kūryba! Rami dvasioje, bet lanksti kalboje: pilna meilės, nuoširdumo, šilumos ir pasiaukojimo. Tai didelės dainos nedidelėse drobėse, tai hosana šauksmas gamtai ir daiktams, stovintiems prieš jo akis ir jo teptuką; tai sutvėrėjo himnai, girdimi pavasario pumpurų spragsėjime; tai tikrų nors ir nematomų paukščių giesmės. Tai kosminis ritmas, kuriuo naktimis žvaigždės kalbasi, kuriuo marios tyvuliuoja, kuriuom bitelės medų neša.“
Dail. K. Žoromskis, 1958, New York
Petras Kiaulėnas gimė 1909 m. sausio 10 d. Naniškių kaime, Pandėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje. „Petriukas iš pradžių su sesute Elzyte buvo leisti pas samdomus mokytojus į Suvaidiškių kaimą, pas Katelę Juozapą, ten pamokino tik skaityti, o vėliau pradėjo eiti pas Katelę Leoną į Martinonių kaimą. Jis išmokindavo iki gimnazijos trečios klasės.“ Toliau Petras mokslus tęsė Kupiškio gimnazijoje. 1934 m. baigė Kauno meno mokyklą. „Brolis Petras, gavęs stipendiją studijoms užsienyje, išvažiavo į Italiją (Romą) tęsti savo pasirinktą mėgstamą mokslą – meną, tapybą. Atsisveikinimas irgi sunkesnis, nors jis mamą ramino: „Nieko, mamyte, nebijok – neimk į galvą, tas nuotolis, koks čia skirtumas – kaip pėsčiam iš Biržų“, – aprašo brolio išvykimą į Italiją sesuo Paulina Kiaulėnaitė savo knygoje „Gyvenimas prie Lėvens“.
1934–1937 m. P. Kiaulėnas Romos Karališkojoje akademijoje studijavo tapybą ir dailę. 1937–1942 m. – Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje ir 1938–1940 m. Paryžiaus universiteto Miestų planavimo institute – architektūrą. 1945 m. Prancūzijos švietimo ir ir užsienio reikalų ministrų nutarimu P. Kiaulėnui leista užsiimti architekto profesija tokiomis pat teisėmis kaip ir Prancūzijos piliečiams.
1946 m. Chardino galerijoje surengta jo asmeninė paroda susilaukė didelio Paryžiaus dailės kritikų dėmesio ir buvo puikiai įvertinta. Tais pačiais metais Kiaulėnai su dukra Laura Jūrate paliko Paryžių ir persikėlė gyventi į Čikagą. 1951 m. Vassia ir Petras Kiaulėnai laimėjo konkursą Lietuvos katalikų paminklinei koplyčiai sukurti.
Nuo 1952 m. šeima apsigyveno Niujorke. P. Kiaulėnas nutapė peizažų, natiurmortų, portretų, figūrinių kompozicijų. Su žmona architekte V. Kiaulėniene parengė gyvenamųjų namų, vilų, sakralinių pastatų projektų. P. Kiaulėnas menotyrininkų įvardijamas kaip modernios spalvos meno atstovas, artimas impresionizmui. Susirgęs nepagydoma liga, dailininkas mirė 1955 m. rugpjūčio 15 dieną Palaidotas Niujorko Šv. Kazimiero kapinėse. Po pomirtinės parodos Paryžiuje Andre Weilo galerijoje P. Kiaulėnas prancūzų dailės kritikų buvo įvertintas kaip vienas žymiausių mūsų epochos menininkų.
Žmona Vassia Kiaulėnas Farmingville’yje (Niujorko valstija) suprojektavo ir savo lėšomis pastatė originalų muziejų, kuriame saugomas P. Kiaulėno kūrybos palikimas. Muziejus veikia nuo 1973 metų 1993 m. ji 22 tapybos darbus ir 11 piešinių padovanojo Lietuvai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Paulinos Kiaulėnaitės knyga „Gyvenimas prie Lėvens“
Autorės dedikacija muziejui
Remiantis Rokiškio krašto muziejui padovanota Paulinos Kiaulėnaitės knyga „Gyvenimas prie Lėvens“ (1999, Panevėžys), publikacijomis „Gimtasis Rokiškis“ 1993, birželio 18 d., „Gimtasis Rokiškis“ 2017, liepos 25 d.; Rokiškio krašto muziejaus archyvas, F1-AP27-152/5 paruošė muziejininkė-archyvarė Vilė Sarulienė.
