Jonas Dobkevičius (iki 1885 m. – Daukus) gimė 1866 m. Mieliūnų kaime, Svėdasų valsčiuje, Rokiškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jonas buvo vyriausiasis iš 12 vaikų. Keturi sūnūs, tarp jų ir vyriausiais, buvo išleisti į aukštuosius mokslus, visi jie tapo žymiais tarpukario veikėjais – Feliksas dirbo vyriausiuoju Lietuvos geležinkelių direktoriumi, Napoleonas – Kauno miesto savivaldybėje, Kajetonas – Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje.
J. Dobkevičius baigė Šiaulių gimnaziją, mokslus tęsė Sankt Peterburgo universiteto Gamtos ir matematikos fakultete, kuriame dirbo žymaus chemiko Dmitrijaus Mendelejevo asistentu. Po studijų tarnavo Rusijos valstybiniame banke, vėliau – caro rūmų raštinėje, kur užsitarnavo slaptojo patarėjo titulą. Karo metais vadovavo prancūzų automobilių ir orlaivių gamybos bendrovei Sankt Peterburge.
Jonas Dobkevičius (1866–1934)
Šiame mieste J. Dobkevičius sukūrė šeimą su Tverės kunigaikštyte Valentina Tepliakova. Pora susilaukė 3 vaikų – dukrų Aleksandros bei Valentinos bei sūnaus Jurgio. Pastarasis tapo aviacijos inžinieriumi ir lėktuvų konstruktoriumi, jam pirmam Lietuvoje suteiktas karo lakūno vardas. Būdamas vos 26 m. amžiaus lakūnas žuvo bandydamas savo sukonstruotą lėktuvą.
Pasibaigus karui, J. Dobkevičius grįžo į Lietuvą ir aktyviai įsitraukė į jaunos valstybės kūrimą, dirbo V, VI ir VII vyriausybėse, Finansų ministerijoje, buvo Finansų komiteto narys.
Ernesto Galvanausko V Ministrų kabinetas. Finansų viceministras J. Dobkevičius stovi antras iš dešinės
J. Dobkevičius buvo finansų, prekybos ir pramonės viceministras ir biudžeto kontrolės komisijos pirmininkas, o nuo 1922 m. vasario kelis mėnesius dirbo VII Ernesto Galvanausko vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministru. Be kitų darbų, jam teko užsiimti atsakingu ir neatidėliotinu darbu – rengti Lietuvos banko ir nacionalinių pinigų įvedimo įstatymų projektus.
Tų pačių metų rugpjūtį, jam pačiam prašant, buvo atleistas iš ministro pareigų. Pasitraukęs iš posto, toliau dirbo finansų ministerijoje patarėju, ėjo ministerijos departamento direktoriaus pareigas, pirmininkavo Susisiekimo tarifų komisijai, buvo Finansų ministerijos atstovu geležinkelio valdybos nuolatiniame komitete.
Valstybinės laboratorijos atidarymas Kaune, 1923 m. J. Dobkevičius sėdi pirmas iš dešinės (KTU biblioteka)
Įsteigus prekybos ir pramonės rūmus, tapo šių rūmų direktoriumi. Buvo ne vienos lietuvių prekybinės-diplomatinės delegacijos į užsienį pirmininkas ir narys, vadovavo Lietuvos delegacijoms per prekybines derybas su SSRS, Latvija, Estija, Vokietija, Didžiąja Britanija, aktyviai dalyvavo rengiant tarptautines prekybos sutartis.
Sovietų Sąjungos atstovo Lietuvai atsisveikinimo vakaras. Antras iš kairės stovi Vengrijos garbės konsulas J. Dobkevičius (Iliustruotoji Lietuva)
J. Dobkevičius buvo aktyvus ne tik ekonominėje srityje. Jis buvo Vengrijos konsulas Lietuvoje, Vytauto Didžiojo muziejaus komiteto narys, vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų ir Lietuvos šachmatininkų sąjungos pirmininkas.
Atminimo lenta Kaune, skirta atminti J. Dobkevičių ir jo sūnų Jurgį
J. Dobkevičius netikėtai mirė 1934 m., atostogaudamas Medemrodės dvare (Akmenės sen.). Buvo palaidotas Kauno senosiose kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Kauno Panemunės kapines.
Parengė muziejininkė Simona Strumskytė
