„Žmogaus sielos gėrybės, kurios išeina iš šviesaus galvojimo ir šviesaus proto, niekuomet nepasibaigia“
Juozas Tūbelis (1882–1939) – žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas, Lietuvos banko vadovas, Finansų ministras (1927–1938), Ministras Pirmininkas (1929–1938).
J. Tūbelis gimė 1882 m. balandžio 9 d. Ilgalaukių kaime, Panemunėlio vlsč., Zarasų aps., Kauno gub. (dab. Rokiškio rajonas).
Baigęs pradžios mokslus Panemunėlyje, įstojo į Mintaujos gimnaziją. Čia kartu su Antanu Smetona, kraštiečiu Vladu Mironu priklausė slaptai „Kūdikio“ draugijai. Už tai, kad nepakluso rusiškai melstis, buvo pašalinti iš gimnazijos. J. Tūbelis baigė Liepojos gimnaziją. 1908 m. baigęs Rygoje agronomijos mokslus, grįžo į Lietuvą. Dirbo žemėtvarkos srityje, redagavo laikraščio „Lietuvos aidas“ priedą „Žemės ūkis“.
Politinę karjerą pradėjo 1918 m., kai į pirmąją šalies vyriausybę buvo pakviestas dirbti Žemės ūkio ir valstybės turtų ministru.
1921 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos žemės ūkio draugiją, po dvejų metų buvo vienas iš „Lietūkio“ – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos – steigimo iniciatorių ir jos pirmininkas. O 1927 m. prisidėjo prie „Pieno centro“ – centrinės Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungos steigimo.
1927 m. grįžo į politiką. Daugiau nei dešimt metų buvo Finansų ministru, o Ministru Pirmininku – daugiau nei aštuonerius metus. 1929–1938 m. J. Tūbelio vadovavimo Ministrų Kabinetui metu Rokiškyje 1934 m. buvo pastatyta J. Tūbelio vardo pradžios mokykla. Atvykęs į mokyklos atidarymo iškilmes Ministras Pirmininkas visus pasveikino sakydamas, kad „žmogaus sielos gėrybės, kurios išeina iš šviesaus galvojimo ir šviesaus proto, niekuomet nepasibaigia“. Baigdamas palinkėjo, kad „Dora ir šviesa gausiai ir ilgai plistų iš šio pastato“.
1938 m. baigė politinę karjerą ir iki pat savo mirties 1939 m. rugsėjo 30 d. dirbo Lietuvos banko vadovu.
1934 m. gimtojo Ilgalaukių kaimo gyventojai kartu su vietos šauliais ir jaunalietuviais už didelius nuopelnus lietuvių tautai J. Tūbelio gimtinės vietoje pastatė paminklinį akmenį – tėviškės laukų riedulį. Šalia akmens pasodino gimtųjų miškų ąžuolą… Deja, 1957 m. sovietiniai aktyvistai paminklinį akmenį išvežė ir paslėpė Gudbergiškio pelkėje. Aštuntajame dešimtmetyje, tiesiant plentą Biržai–Pandėlys–Rokiškis, kelininkai buvo užsimoję ąžuolą kirsti, tačiau vietos gyventojai jį apsaugojo. 1989 m. paminklinis akmuo buvo sugrąžintas į savo buvimo vietą ir dar ilgai saugos J. Tūbelio, iškilaus ir garbaus Lietuvos valstybės kūrėjo, atminimą.
19 Ministrų kabinetas. J. Tūbelis pirmoje eilėj iš kairės pirmas. (Iš J. Tūbelio progimnazijos archyvo)
J. Tūbelio kabineto nariai. (Iš. J. Tūbelio progimnazijos archyvo)
Ministras Pirmininkas J. Tūbelis stovi poligone. Jam už nugaros adjutantas
Juozo Tūbelio šeima. (Iš J. Tūbelio progimnazijos archyvo)
Parengė muziejininkė, archyvarė Vilė Sarulienė
