Jūžintų miestelis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1588 m. Vilkmergės miesto teismo aktuose, tačiau žmonių gyvenimo pėdsakų Jūžintų krašte aptinkama dar priešistoriniais laikais – senojo ir geležies amžių dirbinių rasta Dauliūnų piliakalnyje, Kuprių, Mielaikių, Martinčiūnų, Pačiaunės ir Sriūbiškių kaimų laukuose. Čia gausu pilkapių, senkapių, piliakalnių, mitologinių paminklų.
Seniausios žinios apie krašte veikusią mokyklą siejamos su Jūžintų valdytoju G. Rajecku, kuris 1695 m. pastatė medinę bažnyčią ir prie jos įkūrė mokyklą. Jūžintai neatsiejami nuo dviejų didikų giminių – Vaizenhofų ir Rozenų. Veisenhofai kaip giminės paminklą mums paliko Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, vienintelę Baltijos šalyse turinčią vienuolyną su celėmis. Svarbūs buvo ir baronai Rozenai, kurių kelios kartos gyveno Gačionių dvare ir kurie vieni pirmųjų Lietuvoje savo lėšomis dvarą atstatė. Jūžintiškiai buvo aktyvūs kovotojai prieš carinę valdžią 1863 m. sukilime.
Spaudos draudimo metais Jūžintų apylinkės garsėjo lietuviškos spaudos platinimu, daraktoriais , kurie slaptosiose mokyklose mokė gausų būrį krašto vaikų. Be aktyviausiųjų, Jūžintų šviesuoliu vadinto Juozo Otto-Širvydo, daraktorės Elenos Mekuškaitės, jūžintiškiai mini ir pirmąjį knygnešį, zakrastijoną Justiną Merkį, Izidorių Šinkūną, Anuprą Bagdoną. Anapolio dvare gimusio kunigo ir poeto Antano Vienažindžio eilės tapo gerai žinomomis dainomis. XX a. pr. rusiška administracija Jūžintuose pašalinta, valsčiaus dokumentai imti rašyti lietuviškai.
Jūžintų krašte gimė du Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai. Tai Antanas Tumėnas, kuris ne tik užėmė ministro pirmininko postą, bet ir vadovavo pirmosios nuolatinės Lietuvos konstitucijos rengimui ir Juozas Paknys – Lietuvos banko valdytojas, kurio parašas buvo ant visų litų banknotų. Jūžintus garsina ir vienas talentingiausių vyresniosios kartos Lietuvos fizikos mokslų atstovų Povilas Pipinys, biomedicinos mokslų daktaras Jonas Ališauskas, technologijos mokslų daktaras Bronius Bakšys, Rokiškio krašto garbės pilietis, širdies chirurgas Vytautas Sirvydis, žurnalistas, kino operatorius Skirmantas Pabedinskas, žurnalistas Vytautas Gladutis, buvusi LR Seimo narė Dangutė Dragelytė-Mikutienė ir kiti.
Rokiškio krašto muziejus 2022 m. vykdė istorinę-kraštotyrinę ekspediciją, kurios metu fiksuota 14 valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, užrašyti 36 gyventojų pasakojimai, gauta per 150 nuotraukų, 300 vnt. knygų, periodikos ir kitokių spaudinių, daugybė tekstilės, buities ir kitokio pobūdžio daiktų.
Už juos dėkojame N. Aukštikalniui, B. Būgienei, B. ir T. Bakšiams, A. Bieliūnienei, S.Dulkei, O. Giriūnienei, A. Gleiznienei, J. Juškai, R. ir G. Kavaliauskams, J. Kemundriui, V. Lašienei, J. Mačiežai, J. Pūslienei, O. Pajedienei, G. Rudokienei, S. Strazdienei, D. Seržintienei, A. Šakalienei, A. Šiaučiūnienei, L. Tumelionienei, P. Žalaliui ir kitiems.
Jų dėka ir galėjome parengti šią parodą.