ŠVARUS VEIDELIS – SALDUS MIEGELIS | Paroda

Paroda iš Biržų krašto muziejaus SĖLA rinkinių

Šioje parodoje susipina keli  istoriniai pasakojimai: Juozapo Binkio rankšluostinės, rankšluosčiai bei pagalvės – visa tai, kas per amžius lydėjo lietuviškus namus, jų jaukumą ir kasdienes apeigas. Bene įdomiausias parodos eksponatas – įžymaus režisieriaus, biržiečio Boriso Dauguviečio lova, apie kurią jo dukra Galina Dauguvietytė yra sakiusi: „Atsimenu, kad Dauguvietis mane ant šitos lovos darė.“

Juozas Binkis: tautodailininkas, meistras, laureatas

Rankšluostinės – tai ne tik buities reikmenys, bet ir išskirtiniai liaudies meno kūriniai. Parodoje pristatomi tautodailininko Juozo Binkio (1932) darbai. J.Binkis jaunystėje mėgo drožinėti kartu su tėvu, o savarankiškai kūrybai atsivėrė 1979–1980 metais ir jau netrukus jo darbai buvo eksponuojami Lietuvoje ir užsienyje – Bulgarijoje, Švedijoje, Japonijoje, Bolivijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur. Meistro drožinėtos rankšluostinės buvo įvertintos aukščiausiais apdovanojimais: 1981, 1985 ir 1990 m.  Lietuvos dainų švenčių tautodailės parodose jis pelnė laureato vardus. 1986 m. jam buvo įteiktas I laipsnio Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomas, o 2005 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas.

Sapnai pūkuotų pagalvių klostėse

Senovės gryčiose pagalvių istorija prasidėdavo rudens vakarais, kai namiškiai susėsdavo plėšyti plunksnų, o lengvučiai pūkeliai sklandydavo ore tarsi sapnai. Moterys ir merginos pačios siuvo užvalkalus, puošė juos raštais, mereška, nėriniais ir net išsiuvinėtais žodžiais, pavyzdžiui: „Man patalėlis zalių rutialių, saldus megialis jaunų denialių.“ Lovos buvo klojamos raštuotomis lovatiesėmis, puoštomis paklodėmis, o pagalvės pūpsodavo viena ant kitos, sudėliotos kaip meno kūriniai.

Rankšluosčiai – namų puošmena ir šeimos istorijos liudytojai

Svarbi namų jaukumo ir švaros dalis buvo ir rankšluosčiai. Parodoje išvysite senąsias Biržų krašto moterų ir merginų austas drobes (XX a. pr. – XX a. I p.), puoštas monogramomis, tekstais, simboliais, gėlių kompozicijomis, nėriniais bei pinikais, o taip pat vėlesnius, 1970–1985 m. tautodailininkių audėjų išaustus rankšluosčius, kuriuos gamino Panevėžio suvenyrų įmonės „Tulpė“ Biržų baras. Vienas iš rankšluosčių – rinktiniu augaliniu raštu – buvo išaustas dar tarpukario Lietuvoje „Siūlo“ fabrike. Eksponuojami audėjų Elžbietos Letukienės, Bronislavos Stapulionienės, Marės Plepytės-Prunskienės, R. Ragauskienės, Stefanijos Dovydėnaitės, Emilijos Pilkauskaitės, Emilijos Kregždaitės, M. Džėjytės-Januševičienės ir kitų, nežinomų audėjų darbai.

Ateikite ir pajauskite tradicijos švelnumą ir saldaus miego paslaptį!