Sausio 6 d. minima Trijų karalių šventė. Mūsų etninėje tradicijoje – tai išskirtinė diena, kai baigiasi 13 dienų trukęs Saulės „stovėjimas“ pačiame žemiausiame jos kelio taške virš horizonto. Dienos trukmė, beveik 2 savaites nesikeitusi, sausio 6 d. ima sparčiau ilgėti. Tą pokytį paliudija Šienpjovių žvaigždyno, dar vadinamo Trimis Karaliais, vis aukštesnis pakilimas virš horizonto nusileidus Saulei. Nežymus tos dienelės ilgumas, tik „per gaidžio žingsnį“, kaip yra užrašiusi etnografė Pranė Dundulienė. Ilgėjant dienai buvo laikomasi papročio trobos duris, joje esančius daiktus žymėti trimis kryžiukais (pagal 3 žvaigždes Šienpjovių žvaigždyne). Šiuo veiksmu buvo išprašomos užsilikusios būtybės iš Anapus. Krikščionybės tradicija – minėti Trijų karalių šventę – primena mums 3 Išminčius – Kasparą, Merkelį ir Baltazarą, keliavusius pas gimusį Kūdikėlį su dovanomis. Tegu kiekvienus aplanko Trys karaliai, dovanodami mums sveikatą, ramybę, išmintį.
