2018-ieji ypatingi metai – švenčiame Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį! Vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data.
Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, socialinių grupių atstovų, kūrusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai. Pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį, valstybingumo idėją išsaugoję bei lietuviškas tradicijas puoselėję užsienio lietuviai.
Žymiausi Rokiškio kraštiečiai, prisidėję prie Lietuvos valstybingumo kūrimo ir puoselėjimo – 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Pirmosios Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai Vladas Mironas, Antanas Tumėnas ir Juozas Tūbelis, Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Römeris, Lietuvos karo žvalgybos ir visuomenės veikėja Marcelė Kubiliūtė, knygnešys ir pedagogas Juozas Petrulis, profesorius, akademikas, visuomenės veikėjas Vladas Lašas, Lietuvos dailės mokyklos kūrėjas Justinas Vienožinskis ir daugelis kitų.
Nepriklausomybės metais Rokiškis tapo apskrities centru ir išaugo. 1919 m. miestas priklausė Rokiškio valsčiui. Bet jau 1920 m., pačių gyventojų iniciatyva, nuo valsčiaus buvo atskirtas, įkurtos apskrities įstaigos. Pirmiausia pasistengta išbristi iš purvyno, nutiesiant šaligatvius ir išgrindžiant gatves. 1924–1925 m. dalijant Rokiškio dvaro žemę, miestui iš jo buvo priskirta apie 100 ha. Ta žemė buvo išskirstyta sklypais ir jie greitai užstatyti gyvenamaisiais namais. 1931 m. pagal skulptoriaus Roberto Antinio projektą pastatytas paminklas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybei. Centrinė miesto aikštė pavadinta Nepriklausomybės vardu ir buvo viena didžiausių Lietuvos miesto aikščių. 1923 m. Rokiškyje buvo 489 gyvenamieji namai ir 4325 gyventojai, 1931 m. (su priemiesčiais ir dvaru) – 623 namai, iš kurių 41 mūrinis ir 5480 gyventojų.
Nepriklausomos Lietuvos laikais Rokiškyje kūrėsi įstaigos ir įmonės. 1918 m. įkurta gimnazija, iš pradžių „Saulės“ draugijos, vėliau valstybinė. Be jos, buvo žydų progimnazija, judaizmo dvasinė seminarija „Ješiva“, pirmoji žemesnioji policijos mokykla, amatų mokykla, kelios pradžios mokyklos. Iš ekonominių įstaigų minėtinos: daug kooperatyvinių įmonių (vartotojų bendrovė, žemės ūkio, smulkaus kredito draugijos, pieninė ir kt.), Lietūkio, Maisto, Lietuvos banko skyriai, beveik 40 krautuvių, 2 knygynai, skerdykla, 4 kepyklos, 3 malūnai, lentpjūvė, elektrinė, žemės ūkio mašinų gamykla, 2 vilnų karšyklos, kelios stambesnės kalvės, verpykla, krakmolo dirbtuvė, cemento, virvių, vilnų, vinių, kepurių, saldainių, vaisvandenių gamyklos. Buvo pastatyta nauja geležinkelio stotis, moderni ligoninė, gražūs Juozo Tumo-Vaižganto valstybinės gimnazijos rūmai.
Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasisemti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.
Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvos ateitį kuriantis žmogus – aktyvus XXI a. Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdieninių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.
Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį, kiekvieną savaitę virtualioje erdvėje pristatysime vertingiausius ir įdomiausius eksponatus. Per metus www.muziejusrokiskyje.lt svetainės ir Rokiškio krašto muziejaus socialinio tinklo Facebook paskyros lankytojai susipažins su 100 eksponatų paroda, skirta valstybės 100-mečiui.
Fotografijoje – trispalvė vėliava, siūta beveik prieš 100 metų, buvo išsaugota sovietmečiu, iškilmingai nešta tautinės vėliavos pakėlimo dieną Rokiškyje 1988 metais. Pirmą kartą ši vėliava iškelta Viekšniuose, Mažeikių r. XX a. 2 dešimtmetyje. RKM 40385
Monika Deksnienė, gimusi 1903 m. Jurbarko r., Skirsmenunėje, nuo 1926 m. gyvenusi Rokiškyje, šį brangų simbolį gavo iš brolio kunigo Juozo Žemaitaičio, kuris palaidotas Rokiškio r. Obelių bažnyčios šventoriuje. Trispalvė buvo slėpta pagalvėje, palto pamušale. Išsaugota vėliava tapo lyg ir šeimos dvasingumo simboliu, skatinančiu rokiškėnus rytdienos siekiams. M. Deksnienė vėliavą perdavė sūnui Aloyzui, kuris 1988 m. padovanojo Rokiškio krašto muziejui.
