“100 eksponatų Lietuvos 100-mečiui

Vytis. Mozaika. Autorius Zenonas Kolba. Tarpukaris. (RKM-1276)
Zenonas Kolba (1909–1972) gimė Širvintose, Ukmergės apskrityje. 1929 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Specializavosi mozaikos, freskų ir vitražų srityje. 1935 m. baigęs studijas darbavosi grafikos dalykų mokytoju. Daugelio to meto jaunosios kartos dailininkų svajonė buvo tęsti studijas Paryžiaus dailės mokyklose. Po metų laimėjus Švietimo Ministerijos stipendiją – išvyko studijuoti į Paryžių. Prasidėjus II pasauliniam karui, Ministerija nutraukė stipendiją ir leidimą studijuoti. 1941 m. buvo konfiskuotas Z. Kolbos turtas. 1944 m. rugpjūčio 3 d. paliko Lietuvą. 1945–1948 m. gyveno Augustrofe (Vokietija), 1948–1951 m. – Prancūzijoje. 1949 m. Normandijoje įkūrė lietuvių bendruomenę, buvo jos pirmininkas. 1951 m. atvykęs į Čikagą dirbo vitražų dirbtuvėse. 1956–1959 m. buvo Amerikos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1957 m. įkūrė Čiurlionio galeriją Čikagoje.
JAV leidžiamame žurnale „Aidai“ 1972 m. menotyrininkė Dalia Kolbaitė apie tėvą rašė: „Z. Kolba yra vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos dailininkų, kuris specializavosi architektūrinio dekoravimo srityje. Tiek mozaika, tiek freska jam buvo artimos, tačiau labiausiai pasireiškė kaip vitražistas.“
Dar besimokydamas Paryžiuje 1937 m. laimėjo konkursą, kuriame jis sukūrė Baltijos šalių paviljono freską. Už šį kūrinį Z. Kolba buvo apdovanotas padėkos raštu. Nemažai menininko darbų liko Lietuvoje ir užsienyje. Z. Kolba dalyvavo parodose: 1938 m. – Paryžiuje, 1939 m. – Kaune, 1947 m. – Oldenburge, 1955 m. – Rio de Žaneire, 1956 m. – Čikagoje.