Sviestamušė. XX a. I pusė. Iki II pasaulinio karo buvo naudota Kazliškio pieninėje. (RKM-47500)
Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo atkūrimo darbai. Šiaurės Lietuvos ūkininkai nuo seno laikė daugiau karvių, vertėsi pienininkyste, tai ir 1919 m. priėmus Lietuvos koorporacijos įstatymą, jie pirmieji pradėjo steigti kooperatyvines pienines.
Akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ pirmtakė – senoji Rokiškio pieninė, kurios veiklos pradžia datuojama 1925 m. Duomenų apie pieną, supirktą 1925–1926 m. nėra, o 1927 m. ataskaitoje – 51, 7 t. pieno. 1925 m. apskrityje, be Rokiškio pieninės, duris atvėrė dar 12 kooperatyvinių pieninių: Duokiškio, Jūžintų, Kandrenėlių, Kazliškio, Lašų, Obelių, Panemunėlio, Svėdasų, Urboniškių, Trakų, Abelių, Juodupės. 1926 m. prisidėjo dar 14: Juopdėnų–Puožo, Kamajų, Kraštų, Kvetkų, Onuškio, Pandėlio, Skapiškio, Suvainiškio, Užukriaunio, Čedasų, Kunigiškių, Narvydiškio, Panemunio, Čečiškių, o 1932 m. – Salų piepinė. 1936 m. Rokiškio apskričiai priklausė 19 pieninių.
Rokiškio pieninė buvo įsikūrusi grafo Pšezdzieckio kumetyno pusrusyje prie galvijų fermos. Palyginti su kitomis pieninėmis, ji buvo nedidelė, patalpos ankštos ir žemos.
1939 m. „Pienocentro“ duomenimis iš 100 ha. žemės naudmenų daugiausia pieno tiekta Rokiškio apskrities pieninėms – 31,1 t., tai 2 kartus daugiau negu šalie vidurkis. Į pienines pieną tiekė 87 % apskrities ūkininkų iš 96 % karvių, kai tuo tarpu šalie vidurkis buvo atitinkamai 38,8 % ir 50 %. Apskrityje buvo supirkta vidutiniškai 1342 kg. vienos karvės pieno, tai gerokai daugiau negu tuometinis Lietuvos vidurkis. Taigi, šie skaičiai rodo, kad Rokiškio apskrityje buvo labiausiai išvystyta pienininkystė. 1939 m. stambiausia Rokiškio apskrityje Pandėlio pieninė, perdirbusi 9500 t. pieno, pagamino 416 t. sviesto ir pagal sviesto gamybą užėmė pirmą vietą Lietuvoje. Tuo metu sviesto gamybai Lietuvoje buvo skiriamas didžiulis dėmesys, nes sviestas buvo išsikovojęs deramą vieta pasaulio rinkoje. 1939 m. žemės ūkio produkcija sudarė 82 % eksporto, iš jo pieno produktai (sviestas) – 20,6 % (41,8 mln. Lt.).
Parengta pagal: Stalauskienė Z., Visackas A., Krasauskaitė D., „Čia Rokiškis, čia sūrius daro… Žmonės. Darbai. Atmintis“, Vilnius, 2002.
