Sveikiname pašto darbuotojus su pasauline pašto diena!
Rokiškio paštas buvo įsikūręs dabartiniame Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos pastate. (RKM-5441/1)
Spalio 9-ąją, 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) – Tautų Sąjungos specializuota institucija tarptautiniams pašto ryšiams organizuoti ir tobulinti. Pašto istorija per palyginti trumpą laiko tarpą nuėjo stulbinančiai progresyvų kelią – nuo pašto karietomis vežiojamų laiškų iki elektroninio pašto, kuriuo laiškas gavėjui išsiunčiamas akimirksniu.
1918 m. paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, svarbus uždavinys buvo – Lietuvos pašto organizavimas. Organizuojant Lietuvos paštą, iniciatyvos ėmėsi lietuviai, buvusieji rusų pašto žinybos tarnautojai ir jau spėjusieji iš Rusijos grįžti į nepriklausomą Lietuvą. Pirmiausia buvo sudaryta pašto valdyba. Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos vyriausybė paskyrė pirmąjį pašto valdybos direktorių. Juo tapo inž. Benediktas Tomaševičius, uoliai pradėjęs organizuoti Lietuvos pašto tinklą. Sudarius pašto valdybos personalą, buvo atidaryti pašto skyriai apskrities miestuose, jų įgaliotiniams pavedant atidaryti pašto įstaigas mažesniuose miesteliuose. 1919 m. pabaigoje Lietuva jau turėjo tokį paštų tinklą, kuris galėjo tarnauti visuomenei. Pradžioje patyrusio personalo buvo nedaug, todėl į antraeiles valdininkų pareigas buvo priimami asmenys, mokėję lietuviškai skaityti, rašyti bei skaičiuoti, o laiškininkais galėjo dirbti moką skaityti ir rašyti. Pašto valdybai buvo priskirtos šios sritys: paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau, atsiradus radijo tarnybai – radijo stočių techninė priežiūra ir abonentinio mokesčio surinkimo pareiga. Vėliau Kaune, kaip atskira įstaiga, veikė telefono-telegrafo stotis. Kaune buvo ir telefono-telegrafo dirbtuvės: taisomi aparatai, komutatoriai, gaminamos telefono būdelės. Toliau plečiantis Lietuvos ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sritims, plėtėsi ir pašto tinklo tankumas. Nors pašto personalo daugėjo, paštininkai visada būdavo perkrauti darbu. Pvz., mažame pašte dirbdavo tik du tarnautojai – viršininkas ir laiškininkas. Lietuvos pašto personalą sudarė trys grupės: 1) Didžiosios Lietuvos pašto personalas; 2) Mažosios Lietuvos pašto personalas; 3) Vilniaus krašto personalas. Didžiojoje Lietuvoje dirbo 2300 tarnautojų, Klaipėdos krašte – 645, Vilniaus srityje – 1280.
Atlyginimas paštininkams, kaip ir kitų sričių tarnautojams, buvo nustatytas kategorijomis. Pašto valdybos direktorius gaudavo XVI kategorijos (1200 litų per mėnesį) algą. Laiškininkai gaudavo III-II kategorijos atlyginimus (170-160 litų). Pašto valdyba buvo numačiusi kitokį kategorijų pergrupavimą, pradedant I ir baigiant VII kategorija, kad ir žemesnieji tarnautojai gautų didesnį atlyginimą, tačiau pirmoji rusų okupacija visus planus sutrukdė įvykdyti.
