Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teritorijoje cirkuliavo nestabilios kariaujančių šalių valiutos: rublis, ostmarkės, ostrubliai. Iki 1922 m. Lietuva neturėjo nacionalinio emisijos banko ir savų pinigų. 1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos, šios ostmarkės vasario mėnesį buvo įteisintos kaip oficiali Lietuvos Respublikos valiuta. Lietuviai jas vadino auksinais. Auksinai cirkuliavo šalyje iki buvo įvykdyta kita pinigų reforma.

Po karo prastėjant situacijai Vokietijoje, jos markė pradėjo smarkiai nuvertėti. Iki 1922 m. pabaigos sustiprėjo Lietuvos politinė ir ekonominė padėtis. Po paliaubų su L. Želigovskiu sumažėjo karo pavojus. Lietuva daugelio valstybių buvo pripažinta de facto ir de jure. 1920 m. išrinktas Steigiamasis seimas, kuris 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė konstituciją. Taip buvo įtvirtinti valstybės pamatai, kas ir privertė Lietuvos valdžią galvoti apie nacionalinės valiutos įvedimą.

1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime, naujai įkuriamos įstaigos pirmininku buvo išrinktas Vladas Jurgutis. Jam buvo patikėta spręsti visus naujos valiutos įvedimo niuansus. Už tai neretai jis vadinamas „Lito tėvu“.

1922 m. rugsėjo 10 d. į apyvartą buvo išleisti Lietuvos banko laikinieji banknotai 6 nominalų (1, 5, 20, 50 centų ir 1 ir 2 litų. Paskubomis (per 3 savaites)) išspausdino spaustuvė Berlyne. Pirmieji lietuviški pinigai buvo kuklios išvaizdos, menkai apsaugoti nuo padirbinėjimo. Tačiau tai leido greičiau atsikratyti svetimų pinigų ir sumažinti infliacijos padarytus nuostolius, nelaukiant kol pasirodys nuolatiniai banknotai. Juos spausdino 1922 lapkričio 16 d. Prahoje. Jų buvo įvairesni nominalai: 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 50 ir 100 litų. Litų projektų autorius – dailininkas Adomas Varnas. Išleidus nuolatinius banknotus, laikinieji buvo išleisti ir išimti iš apyvartos.

Iki 1925 m. Lietuva neturėjo monetų, mokėjimai buvo atliekami popieriniais litais ir centais. Lietuviški pinigai buvo kaldinami kitose šalyse. Tik 1936 m. Lietuvos Respublikos monetos buvo nukaldintos Lietuvoje, Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje.

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. kovo 25 d. litai oficialiai buvo uždrausti. Juos pakeitė TSRS rubliai, o lietuviškų pinigų banknotai sunaikinti Lietuvos banko šildymo krosnyse.

1922 m. lapkričio 16 d. laidos banknotai: 10 centų (RKM-3710) ir 20 centų (RKM-3709) vertės.