2019 m. sausio 1 d. sukanka lygiai 100 metų, kai pirmą kartą Gedimino pilies bokšte suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Šį simbolinį žygdarbį atliko 10 Lietuvos karių savanorių būrys vadovaujami  Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Deja, iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai išniekino vėliavą nuo trispalvės nuplėšdami geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną iškėlė atgal.

Vienas iš šių savanorių – kraštietis, pulkininkas-leitenantas Petras Gužas, gimęs Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiaus Kreipšių kaime. 1918 m. lapkričio 23 d. įstojo savanoriu  į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas Vilniaus komendantūros vyresniuoju adjutantu. Vėliau tarnauja Pirmajame raitelių pulke. 1919 m. lapkričio 25 d. jam suteikiamas leitenanto laipsnis. Po to paskirtas rikiuotės kuopos vadu Devintajame kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulke.  Su Šiuo pulku dalyvavo kovose prieš bolševikus prie Dauguvos, Kazimieriškių – Nichonovkos fronto ruože. Nuo 1920 sausio 22 d. dalyvauja kovose su lenkais Kalkūnų – Turmanto – Salako fronto atkarpose. Tų pačių metų rudenį dalyvauja kovose dėl Vilniaus. P. Gužas. už karinius nuopelnus apdovanotas Pirmos rūšies, Trečio laipsnio Vyties kryžiumi.  1930 m. P. Gužas išleistas į atsargą. 1930 – 1940 m. ėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos centro valdybos pirmininko pareigas.

1940 m. P. Gužas Kazio Škirpkos padedamas, su šeima pasitraukia į Vokietiją. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų sąjungos karui P. Gužas tapo K. Škirpkos suformuotos atsarginės vyriausybės išeivijoje Vidaus reikalų ministru. Tačiau visi šios vyriausybės nariai buvo internuoti Vokietijos valdžios arba paskirtas namų areštas.

1943 m.   grįžo į Lietuvą. Dalyvavo pogrindinėje veikloje. Nuo 1944 m. pabaigos dirbo istorijos mokytoju Rokiškyje. 1945 m. sausio 29 d. staiga mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas Rokiškio senosiose kapinėse.