Rokiškio grafystės žemėlapį (formatas 131×244 cm.) grafo Konstantino Tyzenhauzo užsakymu braižė kartografas Michalas Skinderis, dokumento titule įrašęs datą „1848 m. liepos 1 d.“ ir pasirašęs plano apačioje „Michal Skinder geometra“. Žemėlapis apima žemes nuo Kamajų iki Aknystos, jame pažymėtas kiekvienas upelis, ežeras, pelkė, svarbiausieji tų metų pastatai, matomas reljefas. Išskirtos žemės naudmenos, miškų rūšys, keliai, aukštumos. Iš šio žemėlapio galima sužinoti vietovių pavadinimus, kaimų išdėstymą, tikslius išmatavimus. Žemėlapio mastelis nustatytas pagal lietuviškojo šniūro ilgį (48,73 m) ir atitinka skaitmeninį mastelį – 1: 27000. Tai vidutinio mastelio topografinis žemėlapis. Įdomu tai, kad daug vietovių pavadinimų rašyta lietuviškai ir net pagal teritorijos tarmę. Dauguma vietovardžių ir hidronimų išlikę nepakitę iki šių dienų, juos galima atsekti pagal sunormintus šiandienos pavadinimus. Žemėlapis, kaip mokymo priemonė, buvo patekęs į 1927 m. įkurtą Kėdainių aukštesniąją kultūrtechnikų mokyklą, kurioje buvo rengiami ir geodezininkai. Mokykla nustojo veikusi 1944 m., nes traukdamiesi vokiečiai jos pastatą susprogdino. (dalį geodezinių prietaisų ir kitokių mokymo priemonių mokyklos darbuotojams pavyko išsaugoti).
Unikalų dokumentą išsaugojo Armonių kaime (Rokiškio r.) gimęs gamtos mokslų daktaras, geodezininkas, pirmojo šįalyje Geodezijos ir kartografijos muziejaus įkūrėjas, mokslinių straipsnių, eilėraščių autorius Antanas Ražinskas. Šiandien šiam garsiam mokslininkui būtų sukakę 95-eri.
Kraštietis išsaugotą vertybę perdavė Rokiškio krašto muziejui. Žemėlapį restauravo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė ir Paulius Zovė. Šiuo metu žemėlapis eksponuojamas ekspozicijoje ir jį galį apžiūrėti visi muziejaus lankytojai.
