1922-ieji į Lietuvą atnešė daug naujovių ir pokyčių. Paskutinius metus posėdžiavęs demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas priėmė daugybę įstatymų ne tik paklojusių nepriklausomos valstybės teisinius pagrindus, bet sureguliavusių ir kitas gyvenimo sritis.
Ne ką mažiau svarbi buvo ir jaunos valstybės piliečių iniciatyva. Būtent 1922-aisiais beveik „lygioje vietoje“ jie ėmė kurti įvairius klubus, draugijas ir organizacijas, padėjusias pagrindus tolesniam meno, sporto, kultūros vystymuisi.
Šie pokyčiai neaplenkė ir Rokiškio. Vienaip ar kitaip jų atspindžiai buvo matyti mūsų krašte, o ne viena reforma buvo įgyvendinta prisidedant ir aktyviems rokiškėnams.
2022-aisiais minėdami šių reformų šimtmetį, pristatome ciklą „1922-ieji reformų metai Lietuvoje. O Rokiškyje?“, kuriame visus metus publikuosime medžiagą apie svarbiausias reformas, kraštiečių indėlį jas įgyvendinant ir šių reformų atspindžius Rokiškio krašte.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m., valstybėje nebuvo nei vienos aukštosios mokyklos. Tik po dvejų metų įvairių profesijų inteligentų iniciatyva Kaune įsteigti Aukštieji kursai, tačiau aukštosios mokyklos atidarymo dar teko palaukti. 1922 m., simbolišką Lietuvai dieną – vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas (tik 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties metines, jis gavo Vytauto Didžiojo vardą). Universitetą sudarė 6 fakultetai – Teologijos-filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Medicinos, Matematikos-gamtos ir Technikos, vėliau šį sąrašą papildė ir Evangelikų teologijos fakultetas, kuriame rengti dvasininkai evangelikų bažnyčioms.
Lietuvos universiteto choras. XX a. 3 deš. RKM-40910
Universiteto dėstytojai buvo daugelio mokslo šakų pradininkai Lietuvoje – jie rengė žodynus ir vadovėlius, ruošė universiteto ir mokyklų programas, kūrė terminiją. Aukštojoje mokykloje dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius, Balys Sruoga, Antanas Smetona ir kiti. Universiteto bendruomenėje buvo nemažai ir iš Rokiškio krašto kilusių žmonių. Iš jų tarpo išsiskyrė 4 dėstytojai, kurie ne tik skaitė paskaitas studentams, bet buvo vieni iš universiteto kūrėjų, vadovavo įvairioms katedroms, fakultetams ar net visam universitetui.
Vytauto Didžiojo universiteto studijų knygelė. RKM-60808
Su Vlado Lašo, kilusio iš Paupės kaimo Rokiškio valsčiaus, vardu siejama Medicinos fakulteto raida. Įsteigus universitetą jis tapo Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros įkūrėju ir vedėju, o nuo 1924 m. buvo Medicinos fakulteto dekanas, jam vadovaujant pastatyti fakulteto ir universiteto klinikų rūmai. 1926 m. V. Lašas išleido monografiją „Anafilaksija“ ir pirmasis Lietuvos universitete apsigynė medicinos daktaro disertaciją. Pasak studentų, V. Lašo paskaitos buvo labai įdomios, profesorius įpindavo daug pavyzdžių iš eksperimentų, dažnai pats atlikdavo bandymus, tačiau egzaminai buvo sunkūs, todėl fakultete sklandė posakis „Jei išlaikei pas prof. V. Lašą egzaminą, gali būti tikras, kad mediciną baigei“.
Fiziologijos katedros darbuotojai laboratorijoje. Vladas Lašas (1892–1966) sėdi trečias iš dešinės. RKM-12497
Kuriant aukštąją mokyklą aktyviai dalyvavo ir Tatkonyse (Rokiškio apskrityje) gimęs Antanas Purėnas. A. Purėno iniciatyva įsteigta Organinės chemijos katedra, jis pats buvo šios katedros vedėjas, o 1940–1941 m. ir 1944–1946 m. – universiteto rektorius. A. Purėnas atliko svarbų vaidmenį kuriant lietuvišką chemijos terminiją, aprūpinant studentus vadovėliais lietuvių kalba. Studentų Purėnas apibūdintas kaip puikus, nuoširdus, atidus pedagogas. Jis rūpinosi savo studentais ir dėstytojais, o okupacijos metais, kaip universiteto vadovas, valdžios prašė grąžinti į Sibirą ištremtus dėstytojus.
Antanas Purėnas (1881–1962). RKM-26670
Vienu geriausių Teisių fakulteto pedagogų laikytas Bagdoniškyje gimęs Mykolas Römeris, dėstęs Valstybinės teisės katedroje. 1927–1928 m. jis tapo universiteto rektoriumi, o atsiskleidęs kaip puikus organizatorius, rektoriumi išrinktas dar du kartus. Iš viso pareigas ėjo 7 metus, ilgiau nei bet kuris kitas universiteto rektorius tarpukariu. Studentams profesorius buvo didelis autoritetas – buvo įžvalgus, turėjo fenomenalią atmintį, puikų humoro jausmą. Neapsisprendę ką studijuoti, studentai vien dėl M. Römerio paskaitų dažnai linkdavo į teisės studijas.
Vytauto Didžiojo universiteto studentų korporacijos „Fraternitas Juvenum“ išklimių grupė.
Centre sėdi Mykolas Römeris (1880–1945). RKM-3472
Iš Kurkliečių kaimo kilęs Antanas Tumėnas buvo vienas iš Teisių fakulteto kūrėjų, Valstybinės teisės katedroje skaitė Lietuvos konstitucinę teisę. Neslėpdamas nepritarimo A. Smetonos režimui, net po 1928 m. autoritarinės konstitucijos priėmimo, dėstė 1922 m. demokratinę konstituciją. Studentams pasiteiravus kodėl, jis atsakė: „Matote kolegos, Steigiamojo Seimo paskelbtoji Lietuvos Konstitucija yra ilgų studijų darbas, o naujoji Konstitucija, kaip žinote, yra vienos nakties darbas“. Nors A. Tumėno paskaitoms neretai trūkdavo gyvumo ir dinamikos, tačiau už teisinę erudiciją, ištikimybę demokratinei konstitucijai studentija reiškė jam pagarbą ir palankumą. Tačiau 1935 m., dėl nepaklusnumo valdžiai, A. Tumėnas iš universiteto buvo atleistas.
Antanas Tumėnas (1880–1946) su šeima. RKM-39218
Parengė Istorijos skyriaus muziejininkė Simona Strumskytė
