𝐓𝐞̨𝐬𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐤𝐨𝐣𝐢𝐦𝐮̨ 𝐜𝐢𝐤𝐥𝐚̨ „𝟏𝟗𝟐𝟐-𝐢𝐞𝐣𝐢 – 𝐫𝐞𝐟𝐨𝐫𝐦𝐮̨ 𝐦𝐞𝐭𝐚𝐢 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐣𝐞. 𝐎 𝐑𝐨𝐤𝐢𝐬̌𝐤𝐲𝐣𝐞?“
1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, viena svarbiausių besikuriančios valdžios užduočių buvo piliečių saugumu turėjusių pasirūpinti institucijų kūrimas, todėl iš karto pradėta formuoti tvarką turėjusi užtikrinti struktūra – milicija (tik nuo 1924 m. ji pradėta vadinti policija). Pradžioje savo nuožiūra miliciją ėmė formuoti savivaldybės iš jokio specialaus pasirengimo šiam darbui neturėjusių žmonių. Milicijoje tarnavo įvairių profesijų atstovai – kaimų ir miestelių jaunimas, advokatai, vaistininkai, gydytojai. Dažnai jie neturėjo jokio karinio apmokymo, tinkamo išsilavinimo, stokojo elementariausių žinių apie teisėsaugos institucijų veiklą, tačiau sąlygų mokyti pareigūnus nebuvo.
Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas greitai padarė išvadą, kad milicijos tarnyba yra profesija ir ją įgyti reikia mokslo žinių, todėl kuo greičiau reikia mokymo įstaigų pareigūnams profesionalams rengti.
Kryptingas pareigūnų mokymas prasidėjo tik 1922 metais. Piliečių apsaugos departamento direktorius Jonas Navakas savo asmenine atsakomybe 1922 m. lapkričio 7 d. išleido įsakymą, kuriuo „Nuo lapkričio mėn. 1 d. š. m. sudaromas Milicijos rezervas – mokykla, kurios buveinė skiriama Kaune, Linksmadvaryje“. Tai buvo oficialus Kauno aukštesniosios policijos mokyklos po policijos rezervo priedanga įsteigimo aktas (pagal to meto tvarką teisę steigti mokyklą turėjo tik Vidaus reikalų ministras, o sudaryti pareigūnų rezervą buvo departamento direktoriaus kompetencija, todėl mokykla nebuvo visai legali). Mokykloje buvo dėstoma 11 dalykų – lietuvių kalba, aritmetika, geografija, Lietuvos istorija, priešvalstybiniai politiniai nusikaltimai, valstybinė ir administracinė teisė, kriminalinė teisė, kriminalinis procesas, teismo medicina ir sanitarija, policijos gimnastika ir rikiuotė, tačiau vėliau mokomųjų dalykų vis daugėjo. Mokslas mokykloje tęsėsi šešis mėnesius, o į ją priimami tik policijos tarnautojai – žemesnieji valdininkai ir kandidatai į valdininkus, kurie neturėjo specialaus policinio išsilavinimo.
Lietuvos aukštosios policijos mokyklos ženklelis. XX a. 3 deš.
Nepraėjus metams, Vidaus reikalų ministro 1923 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu nuo rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti antroji policininkus ruošusi mokykla – žemesnioji policijos mokykla Rokiškyje, rengusi eilinius policijos pareigūnus. Mokyklos įkūrėju ir vadovu tapo Rokiškio miesto komendantas Vladas Jankauskas. Jis ne tik vadovavo mokyklai, bet ir paruošė mokymo programas, pagrindines mokyklos taisykles, rūpinosi ūkiniais mokyklos steigimo klausimas. Jo padėjėju tapo atsargos karininkas Petras Kmieliauskas.
Žemesnioji policijos mokykla veikė Rokiškio dvaro sodybos pastatuose. Nusavinus dalį dvaro sodybos, mokyklai atiteko 4 ha žemės su 7 pastatais, tačiau mokslo reikmėms buvo naudojami tik 2 gyvenamieji ir 2 negyvenami pastatai bei dalis žemės. Pagrindinis mokyklos pastatas įsikūrė viename iš buvusių dvaro sodybos kumetynų.
Žemesniosios policijos mokyklos pastatas ir mokiniai
Rokiškio policijos mokykloje būsimieji pareigūnai mokėsi pagal plačią trijų dalių programą. Pirmiausia buvo dėstomi bendrojo lavinimo dalykai – lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir geografija, aritmetika, etika ir netgi dailyraštis. Antrąją programos dalį sudarė specialieji tarnybos dalykai. Kursantai mokyti policijos tarnybos pagrindų ir statutų, valstybinės ir administracinės teisės, nusikaltimų rūšių, turėjo išmanyti sanitariją ir higieną. Svarbi buvo ir fizinio auklėjimo dalis – būsimieji pareigūnai buvo supažindinami su ginklais, mokomi šaudyti, buvo vedamos gimnastikos, jojimo, važiavimo dviračiu, plaukimo pamokos.
Jojimo pamoka žemesniojoje policijos mokykloje, 1925 metai
Nors Rokiškio policijos mokykla orientavosi į viešosios policijos pareigūnų ruošimą, tačiau 1926 m. buvo vykdomi ir 2 mėnesių pasienio policijos kursai, po kurių išleista viena pasieniečių laida. Šių mokymų metu kursantai, be privalomų bendrųjų dalykų, mokėsi vidaus policijos tarnybos nuostatų, muitinių įstatų ir tarifų, pasienio policijos taktikos. Būsimieji pasieniečiai turėjo mokėti skaityti žemėlapius, suprasti valstybinę administracinę ir kriminalinę teisę.
Nepaisant gana aukštų mokslo rezultatų ir pavyzdingos mokyklos tvarkos, mokykla veikė tik 3 metus. 1926 m. lapkričio 1 d. buvo išleista paskutinė, XI kursantų laida, ir mokykla buvo likviduota. Pagrindinė mokyklos uždarymo priežastis buvo ekonominiai sunkumai – jauna valstybė nepajėgė išlaikyti 2 policijos mokymo įstaigų. Per trejus veiklos metus mokykloje mokėsi 491 kursantas, ją baigė 381 išsimokslinęs policininkas, buvo išugdyta 10 viešosios policijos ir 1 pasienio policijos pareigūnų laida.
Rokiškio žemesniosios policijos mokyklos ženklelis
Žemesniosios policijos mokyklos Rokiškyje atestatas, išduotas 1925 m. kovo 25 d. Pranui Sauliui
Sujungus abi policijos mokyklas, 1926–1940 m. laikotarpiu Lietuvoje veikė Policijos mokykla kaip pagrindinė policijos mokslo sistemos sudėtinė dalis. Tarpukario metais buvo sukurta ištisa pareigūnų mokymo sistema, kuri atliko svarbų vaidmenį rengiant kadrus policijos tarnybai.
Parengė Istorijos skyriaus muziejininkė Simona Strumskytė
