Partizaninė kova mūsų krašte prasidėjo kartu su antrąja sovietine okupacija – 1944 m. vasarą, pasikeitus okupantui ir pradėjus mobilizaciją į Raudonąją armiją. Metų pabaigoje mūsų partizanų pasipriešinimas buvo ypač stiprus. Veikė apie 135 būriai, kuriuose – per 900 kovotojų. Atrodė, kad dar keletas sutelktų puolimų ir priešas iš Rokiškio krašto pasitrauks. Deja, taip neįvyko. Rokiškio apskrityje 1945 m. sausio mėnuo paženklintas bene didžiausia Lietuvoje NKVD kariuomenės įvykdyta baudžiamąja operacija.
Pirmomis sausio dienomis partizanų pasipriešinimo jėgos ir toliau buvo gausios bei kovingos. Todėl sovietinių represinių institucijų vadovybė nusprendė rokiškėnams suduoti stiprų smūgį.
Jau sausio 5 d. ties Miliūnais žuvo 16 partizanų, sausio 9 d., po 11 val. trukusio mūšio, dar 54. Juodupės valsčiuje sutriuškintas didžiulis Kazio Čeptos dalinys, Skapiškyje žuvo 52 Algimanto Šalčiaus vadovaujami partizanai, Obelių valsčiuje priešai sunaikino T. Sabaliausko būrį.
Sausio 6–12 dienomis NKVD kariniai daliniai siautėjo Juodupės, Obelių, Panemunio, Pandėlio, Rokiškio valsčiuose. Nukauta dar per 200 kovotojų už laisvę.
Sausio 8–12 dienomis Dauliūnų, Kriaunų, Čeičių, Mičiūnų, Kurkliečių, Kukių, Raišių, Žiobiškio, Lenginų, Ulytėlės apylinkės neteko apie 122 partizanų.
Iki mėnesio vidurio per baudžiamąją operaciją be šimtų nužudytųjų, priešai raportuoja, jog suėmė šimtus „banditų“, partizanų rėmėjų, „įtartinų“, sudegino daugybę namų.
Tai buvo viena žiauriausių pokario Lietuvos istorijoje NKVD kariuomenės baudžiamųjų operacijų.
Patirtos netektys, ypač žiaurūs kankinimai kraštiečių neišgąsdino. NKVD Rokiškio apskrities skyriaus viršininko kapitono Kiselio išleistam įsakymui nusiginkluoti, besislapstantiems nuo mobilizacijos vykti į šaukimo punktus, legalizuotis gyventojai nepakluso: iki 1945 m. balandžio 27 d. nė vienas partizanas neužsiregistravo.
Parengė Laima Skardžienė
