Įvertindamas Lietuvos atminties institucijų vaidmenį saugant ir įprasminant tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais.
Nors archyvai Lietuvoje pradėti kaupti dar XIII a. pirmoje pusėje, deja, išlikusių dokumentų nėra. Seniausias mus pasiekęs archyvas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) raštinės (kanceliarijos) archyvas (XIV–XVIII a.), dar žinomas Lietuvos Metrikos vardu. Šį archyvą kaip Lietuvos užkariavimo įrodymą 1795 m. iš Vilniaus išvežė į Rusiją. Šiuo metu saugomas Maskvoje.
Iki XIX a. vidurio Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose egzistavę archyvai (LDK vyriausiojo tribunolo, LDK Vilniaus pavieto žemės ir pilies teismų bei kiti) buvo žinybiniai archyvai.
Rokiškio krašto muziejaus archyve kaupiama bei saugoma įvairi informacija. Archyve saugoma daugiau nei 400 vnt. archyvinių popierinių bylų, suklasifikuotų į atskirus tematinius fondus, o garso/vaizdo fonde saugoma per 500 vnt. skaitmeninių laikmenų. Didžiausią informacijos kiekį per daugelį darbo metų sukaupė muziejininkai, tyrinėdami, aprašydami vykdytas ekspedicijas, rinkdami eksponatus. Ypač įdomus fondas, kuriame saugomi fizinių bei juridinių asmenų archyvai, rankraščiai, metraščiai. Kiekvieną mėnesį atversime šį fondą supažindinsime su įdomesne informacija.
