Rokiškio krašto muziejaus direktorius Algimantas Kvartūnas. 1970 m.
Tuo ir didingas mūsų laikas, kad iš ilgaamžės žmonijos kultūros pasiima visa, kas vertingiausia. Tų amžių migloje žėrinčių vertybių jis nelaidoja po dulkėta užmaršties skraiste. (Konstantinas Paustovskis)
Rokiškio kraštotyros muziejaus direktoriaus (1966–1980) Algimanto Kvartūno (1942–1982) atminimui
Iš A. Kvartūno archyvo: fragmentai, byla Nr. 311
Algimantas Kvartūnas gimė 1942 m. spalio 7 d. Utenos rajone. 1961 m. įstojo į Vilniau universitetą, o 1966 m. jį baigė ir atvyko dirbti į Rokiškio kraštotyros muziejų. 1966–1980 m. A. Kvartūnas ėjo Rokiškio kraštotyros muziejaus direktoriaus pareigas. Po to išvyko dirbti į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kur dirbo iki savo mirties – 1982-ųjų.
Ilgametė muziejininkė, buvusi Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ona Mackevičienė straipsnyje „Už direktoriaus pečių buvome saugūs“, publikuotame leidinyje „Septyni dešimtmečiai. 1933–2003“, rašo:
Naujasis direktorius užsibrėžė tikslą toliau stiprinti muziejaus autoritetą, gerinti jo įvaizdį. Jis mus skatino dirbti kūrybingai, ieškoti naujų istorinių faktų, kuriančių ir rajoną garsinančių žmonių, rinkti dar neregėtus eksponatus. <…> Daugiausia istorijos ir etnografijos eksponatų sukaupėme organizuodami ekspedicijas po melioruojamus plotus. XX a. 7– 8 dešimtmetyje Lietuvoje vyko ūkių stambinimas, žemės plotų melioravimas. Masiškai nyko vienkiemiai, ištisi kaimai. Todėl muziejininkams reikėjo spėriai suktis, nes privalėjome surinkti viską, kas tik buvo vertinga atokiose vienkiemių sodybose. <…> Direktorius A. Kvartūnas šį darbą labai vertino. Jis kažkaip mokėjo patikti kaimo senoliams. <…> Algimantas visus palenkdavo į save. Aplink jį visada būriuodavosi bičiuliai, visada būdavo gyva ir jauku.<…> Muziejaus svarbą direktorius gindavo ne tik bičiulių draugijoje, bet ir valdžios įstaigose. <…> Mes būdavome saugūs už plačių direktoriaus pečių.
Algimanto Kvartūno vadovaujamas muziejus užmezgė ryšius su žemiečiais menininkais. <…>Tuo metu muziejuje taip pat buvo rengiamos ir tautodailės parodos. Pirmoji Respublikinė kūrybinė medžio drožėjų stovykla, remiama rajono valdžios ir muziejaus, taip pat surengta mūsų rajone. Šie renginiai – dabartinių puikių muziejaus projektų pradžia. <…>
Direktorius A. Kvartūnas buvo autoritetas ne tik mums, Rokiškio muziejininkams. Jį gerbė ir mylėjo visi Lietuvos kolegos. Nuoširdžiai Algimantą priėmė didelis Liaudies Buities muziejaus kolektyvas, kai 1980 m. jis išvyko į Rumšiškes ir tapo šio didelio muziejaus direktoriaus pavaduotoju. Ir staiga nelemta 1982 m. liepos 2 dienos popietė. Telefonu mums pranešė, kad sustojo mūsų buvusio direktoriaus širdis. Jo gedėjo visi respublikos muziejininkai. Tie, kurie dirbo ar bendravo, A. Kvartūną prisimena su jauduliu ir giedra.
Dirbdamas Rokiškio kraštotyros muziejaus direktoriumi, rašė darbo užrašus. Yra išlikusi nedidukė užrašų knygelė, datuota 1969 08 18 08 – 1970 03 17.
Algimanto Kvartūno užrašų knygelė
1969 VIII 18 (pirmadienis)
Kaip ir kiekvieną pirmadienį direktoriaus kabinete įvyko mokslinio personalo pasitarimas, kuriame aptariami visos savaitės būsimieji darbai, duodami nurodymai, pastabos ir kt.
Planuota šiai savaitei nuo VIII 18 iki VIII 25:
Vyr. moksl. bendradarbiui O. Mackevičienei: surengti rokiškėnų dailininkų parodą (Simonavičiaus ir Šukio darbų). Perfotografuoti L. Šepkos inventorintus eksponatus. Vyr. fondų saugotojui Z. Mackevičiui: tvarkyti topografinę kartoteką, tartis su „Naujosios sodybos“ kolūkiu dėl kūlių klojimo dengimui. Vyr. moksl. bendradarbiui S. Juodeliui: kultūros paminklų reikalams tikrinti archeologinius paminklus. Moksl. bendradarbiui V. Gasiūnui – rašyti „Vadovą po muziejų“. Žiukeliui – rinkti medžiagą apie žmones, mačiusius ir girdėjusius Leniną. <…>
Galbūt reikia daugiau pritraukti muziejaus techninį personalą prie keliamų muziejaus uždavinių, supažindinti juos su jais, kad ir jie „sirgtų“, o ne būtų vien tik muziejaus vertybių saugotojai.
Kitame įraše:
1969 VIII 19
Kapitalinis remontas, būtina atlikti:
- Lietaus nutekamųjų vamzdžių, kanalų remontas.
- Centrinių rūmų stogo (skardinio) litavimas.
- Pakeisti surūdijusią skardą ant stogo virš scenos.
- Centrinių rūmų cokolinės dalies papuošimų nuvalymas.
- Pritvirtinti skardą ant centrinių rūmų stogo (mūrinių sienų).
- Nudažyti skardą ant fligelių centriniuose rūmuose.
- Santechnikos remontas:
- a) išvalyti kaminus;
- b) sutvarkyti oro nuleidimą radiatoriuose.
- Elektrotechnikos darbai:
- a) sutvarkyti įvadą centriniuose rūmuose;
- b) apšviesti kiemą
- Pakeisti perdengimus centriniuose rūmuose.
- Nuvalyti pastogę ir įstatyti langelius.
- Centrinių rūmų langų ir durų remontas.
- Nuvalyti stipriai užleistą paviršių nuo šiaurinio ir pietinio korpusų.
Reikia sustatyti detalų muziejaus mokslinio personalo mokslinio-tiriamojo darbo programą. Planą sustatyti atsižvelgiant į kiekvieną darbuotoją.
Toliau 1969 metų rugpjūčio 20 dienos įraše nuosekliai aprašomi darbai, kuriuos reikia atlikti Rokiškio kraštotyros muziejaus filiale Zarasuose.
Taip pat numatyti parko tvarkymo darbai
Šviesus direktoriaus atminimas liko bendramokslių, bendradarbių atmintyje ir sustabdytose gyvenimo akimirkose.
Vilniaus universitete. A. Kvartūnas (stovi) antras iš dešinės, apie 1961–1966 m.
Algimantas Kvartūnas (viduryje) su tėvais tėviškėje Utenos r. XX a. 7 deš.
Algimantas Kvartūnas tėviškėje. XX. a. 7 deš.
Rokiškio krašto muziejaus direktorius Algimantas Kvartūnas (kairėje) ir muziejininkas
Stasys Juodelis darbo kabinete. 1970 m.
Rokiškio krašto muziejaus kolektyvas. (Po 1974 m.) Pirmoje eilėje pirmas iš kairės muziejaus direktorius Algimantas Kvartūnas, antra – Elena Mečionienė (prižiūrėtoja), ketvirta – Ona Mackevičienė (vyr. fondų saugotoja), penkta – Marytė Trumpienė (prižiūrėtoja). Antroje eilėje iš kairės: Zofija Kačerauskienė (restauratorė), antras – Stasys Puluikis (prižiūrėtojas), trečia – Vanda Meiluvienė (valytoja), penkta – Alvyda Pročkienė (fondų vyr. mokslinė bendradarbė), šešta – Alma Birbienė (restauratorė), septinta – Nijolė Augulytė-Šniokienė (vyr. mokslinė bendradarbė, nuo 1988 m. Rokiškio krašto muziejaus direktorė), aštuntas – Kęstutis Jukšta (vyr. mokslinis bendradarbis), devintas – Petras Blaževičius (ikitarybinio laikotarpio skyriaus vedėjas).
Algimantas Kvartūnas prie Liaudies buities muziejaus, XX a. 9 deš. pr.
Algimanto Kvartūno kapas. Utenos r., Pakalnių k. kapinės. 1982 m.
