Laukdami gražiausios pavasario šventės, pasidomėjome, ką šv. Velykų šventei siūlė tarpukario spauda. Vartome 1937 m. žurnalą „Liepsnos“.
Kiekviena šeimininkė turi stengtis, kad švenčių nuotaika būtų kuo įspūdingesnė ir jaukesnė. Sutvarkykime ir apšvarinkime savo butus, nežiūrint kokie jie bebūtų, ir šį tą paruoškime Velykų stalui. Reikia vengti didesnių pramogų bei sueigų su svetimais ir tolimesniais žmonėmis. Tokie dideli žmonių susirinkimai, baliai išblaško švenčių nuotaiką. Per Velykų šventes venkime, kiek galima, svaiginamų gėrimų, kurie yra labai vartojami didesnių švenčių laiku.
Taip pat reikia mesti tą paprotį, kaip seniau darydavo, apkrauti valgiais stalą – vadinamą „Velykų stalu“. Pagalvokime, kiek darbo ir vargo įdeda šeimininkės, gamindamos daugybę valgių, įdėdamos nemaža lėšų, iš kurių neturtinga šeima galėtų maitintis kokį mėnesį ar daugiau. Tie valgiai sudulksta, pradeda gesti ir išmetami be jokios vertės. Labai gražus paprotys būtų, jei švenčių proga kiekviena pasiturinti šeimininkė, užuot per gausiai gaminusi šventėms, gal net ir nereikalingų patiekalų, sušelptų vieną ar kitą neturtingą šeimą, sau pasitenkindama pačiais reikalingiausiais valgiais.
Gražiai padengtas stalas yra kiekvienos moters, ypač jaunos, pasididžiavimas. Kad ir neturtingas būtų stalo padengimas, bet gražiai ir tvarkingai patiekti valgiai, sukelia gilesnį ir pilnesnį šventės pajautimą, sužadina pas žmogų gerą nuotaiką. O kai nuotaika gera, tai jūs žinote, kad tada ir rūpesčiai ne taip sunkūs, ir valgis skanus, ir visi kiti trūkumai kaip nebuvę. Pagrindinis dalykas yra švari švarutėlė kaip sniegas staltiesė. Nereikia gailėtis ir gėlių. Būtinos iš tos pačios medžiagos kaip staltiesė servetėlės.
Velykų stalui „Liepsnos“ šeimininkėms siūlo įdomių ir lengvai pagaminamų patiekalų. Išbandykite.
Kiaušiniai kopūstuose
Išardoma kopūsto galva ir sveiki bei švarūs lapai užplikomi karštu sūriu vandeniu. Paskui keli lapeliai sudedami vienas ant kito ir juosna įvyniojamas nuluptas minkštai išvirtas kiaušinis ir suvyniojama. Taip suvynioti kiaušiniai pavoliojami miltuose ir troškinami svieste.
Kiaušiniai su žuvimi
Išvirtus kiaušinius perpjauti pusiau. Iš miltų, druskos ir citrinų sunkos padaryti padažą ir į jį suminkyti smulkiai sumaltą virtą žuvį. Šitą masę uždėti ant kiaušinių, apiberti sūriu ir keletai minučių įkišti į orkaitę. Apkepti baltos duonos riekutes svieste, iki jos pasidarys rusvos, ir ant jų sudėti kiaušinius.
Obuolių pyragaičiai
Nulupami ir labai smulkiai supjaustomi obuoliai ir įmaišomi į tešlą, kuriai padaryti imami miltai, keli kiaušinių tryniai, cukrus, kiek druskos ir pienas. Kai visa tai gerai ištrinama, tada sudedamas kiaušinių baltymas ir įpilama ten pieno, kad tešla apsiveltų visi obuoliai. Tešlos kietumas turi būti toks, kad šaukštu ji būtų galima mažais kūgeliais sutvarkyti. Taip sutvarkyti kūgeliai (ar pailgos lazdelės) verdami riebaluose. Duodant į stalą, galima tuos obuolių pyragaičius dar apibarstyti cukrumi ar apipilti kokia uogiene. Pyragaičiai duodami prie arbatos. Apskritai visi pyragaičiai duodami su arbata. Ne be to, kad jie nebūtų galima valgyti ir be jos. Velykų svečiai bus labai patenkinti.
Viliamės, kad nors maža pasiūlymų dalelė atkeliaus ir į Jūsų šventinius namus. Gražių artėjančių švenčių!
Parengė Laima Skardžienė
