1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo valstybingumą, tačiau valstybės sienos nuolat keitėsi, todėl sienų apsaugos klausimas nebuvo išspręstas. Tik 1919 m. balandį Mykolo Sleževičiaus vyriausybė įsteigė 7 muitines prie sienos su Vokietija, buvo paskirti pirmieji muitininkai, tačiau sienos apsauga vyko pasirinktinai, o vietomis visai nebuvo saugoma.
Nuo 1920 m. Lietuvos ir Vokietijos sieną pradėjo saugoti 1-asis pasienio pulkas, 1922 m. rugsėjį pradėtas formuoti 2-asis, turėjęs saugoti sieną su Latvija. Tik 1923 m. iš 3 pėstininkų pulkų ir Pasienio apsaugos pulko suformuota Pasienio apsaugos divizija. Ji perėmė visą valstybės sienos apsaugą.
1924 m. sausio 1 d. valstybės sienos apsaugą perėmė Pasienio policija. Sienos apsauga padalinta į barus, kurie sutapo su apskričių ribomis. Lietuvos ir Latvijos siena buvo ilgiausia, bet „ramiausia“, todėl sienos apsauga buvo minimali – 576 km ilgio sieną saugojo 200 pasieniečių, tarnavusių 6 baruose – Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Biržų, Rokiškio ir Zarasų.
Komplektuojant Pasienio policijos valdininkų ir tarnautojų sudėtį buvo vadovaujamasi Piliečių apsaugos departamento 1923 m. balandį parengtu aplinkraščiu. Juo nustatyta, kad į tarnybą priimami 21-45 metų amžiaus asmenys, ne žemesnio kaip 170 cm ūgio bei turintys gydytojo pažymą apie gerą sveikatos stovį. Asmenys turėjo mokėti naudotis ginklu ir išmanyti karišką rikiuotę, turėti ne mažesnį kaip 4 klasių mokslo cenzą, mokėti rašyti ir skaityti lietuviškai. 1925 m. stojimo į pasienio policiją sąlygos buvo papildytos – stojantieji turėjo būti atlikę karo prievolę, būti ne vyresni nei 32 m. amžiaus, pirmenybė suteikiama kariams savanoriams.
1923 m. Kaišiadoryse įsteigta ir pasieniečius ruošusi Pasienio policijos mokykla. Tų pačių metų pabaigoje išleista pirmoji 50 pasienio policininkų laida. 1926 m. pradžioje 2 mėn. Pasienio policijos kursai organizuoti ir Žemesniojoje policijos mokykloje Rokiškyje. Juose dėstyta pasienio policijos ir vidaus policijos tarnyba, muitinių įstatai, tarifai, pasienio policijos taktika, raštvedyba, žinios iš valstybinės, administracinės ir kriminalinės teisės, sanitarija, gimnastika, lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir geografija, žemėlapio skaitymas, aritmetika, rikiuotė, ginklų pažinimas, jojimas. Šiems dalykams mokyti buvo skirta 400 valandų. Mokykloje mokėsi 38 pasienio policininkai, tačiau egzaminus išlaikė tik 32 pasieniečiai.
Fotografijoje, saugomoje Rokiškio krašto muziejuje – Rokiškio apskrities pasienio policijos pareigūnai, 1936 m. RKM- 46286.
