Praėjusiais metais Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje žvalgėme Čedasų, Degsnių, Mitragalio, Žiobiškio, Sėlynės, Pužonių ir kitas apylinkes. Džiaugėmės gyventoju nuoširdumu, noru saugoti, pažinti savo krašto istoriją, noru dalintis prisiminimais, dovanoti muziejui praeitį menančias vertybes.
Šis sezonas skirtas Skemų, Bajorų, Kavoliškio gyvenviečių, kitų seniūnijos vietų žvalgymui. Pradėjome nuo Skemų.
1253 m., kuomet Sėlos kraštas atiteko Livonijos ordinui, apylinkės tapo ordino dalimi. Manoma, kad Skemų kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1565 m. Taigi kitąmet Skemai švęs 460 metų sukaktį. Jų istorija neatsiejama nuo dvaro istorijos. XV a. vid. žemių valdytoju tapo Grigalius Astikas, vėliau, kraštą niokojant rusams ir švedams, savininkai keitėsi – dvaras ir jo apylinkės priklausė G. Rajeckiui, Krošinskiams, Tyzenhauzams. Valdė ir Pšezdzieckiai, kurie XX a. pr. dvaro administratoriumi priėmė rašytoją J. Švaistą, nemažai rašiusį apie dvaro padėtį. Deja, dabar šis praeities objektas baigia sunykti, teko fotografuoti užžėlusius dvaro griuvėsius, kaip ir tarp medžių pasislėpusias senąsias Skemų ir Vyžeičių kapines.
Praeitį prisiminti prašėme Meilutę Konstanciją Pitrėnienę, Stanislavą Kėvalienę, Birutę ir Antaną Šablinskus, Danutę Genovaitę Lingienę, Janiną Tūbelienę, Aldoną Rimelienę, Zosę Pupelytę-Gindvilienę, Valentiną Grikį, Viliją Statulevičienę, Romą Juozą Statulevičių ir kitus. Džiaugiamės jų noru dalintis, dėkojame už muziejui dovanotus daiktus, fotografijas.
Turto surašymo dokumentas 1934 m. patvirtintas Rokiškio notaro Petro Oželio. Muziejui dokumentą dovanojo D.G. Lingienė
Šventųjų metų paminėjimui Skemų kaimo. 1935 m.
Skemų dvarvietės fragmentas
Skemų dvaro kaimas. Nuotrauka iš A. Naginskaitės Varnienės knygos Tarp Rokiškio ir Obelių. Kaimai ir žmonės. 2012 m.
Senosios Skemų kapinės
Mes, vaikai, palindome po stalu, kai įsiveržę stribai vertė daiktus, gąsdino. O kai trenkė į stalą, aš ėmiau ne savu balsu klykti, – pasakojo 1941 m. gim. Stanislava Kėvalienė.
Meilutės Konstancijos Pitrėnienės, gim. 1940 m,. atmintyje skaudi piemenaitės dalia, vargai prasidėjus sovietmečiui, šviesūs prisiminimai apie vyrą ,tarnavusį nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.
Medžiai ir krūmai slepia Vyžeičių kapines
Mažasis A. Šablinskas tremtyje, prie tėvų namų
Kryžius, stovintis Vyžeičių kapinėse
K. M. Pitrėnienės dovana – siuvinėtas užtiesalas ant pagalvės
Gyvenvietė Irkutsko srityje, kur 1949 m. atvežta Šablinskų šeima
Danutės Genovaitės Lingienės pasakojimai prikaustė nuo pirmų akimirkų. Jos dovanoti dokumentai muziejininkams ypač įdomūs.
Bronislava Skrebytė ir Tadas Šablinskas susituokė tremtyje Irkutsko sr.Ten gimė ir jų sūnus.
Birutė Šablinskienė muziejui dovanojo mamos, darbšios audėjos, rankdarbių meistrės darbų, skaitė savo kūrybos eiles.
B. Šablinskienės dovanotas mamos išsiuvinėtas paveikslas (2)
B. Šablinskienė muziejui dovanojo mamos siuvinėtą paveikslą (2)
Antanas Šablinskas gimė tremtyje. Pačiam mažamečiui mažai kas įstrigo, daugiau prisimena tėvų pasakojimus.Džiaugėsi gerais kaimynais, nuoširdžiai padėjuiais šeimai sugrįžus gimtinėn.
Aldona Rimelienė dalinosi atsiminimais apie pokarį
1928 m. Rokiškio apskrities policijos nuovados viršininko išduotas liudijimas D. G. Lingienės tėvui A. Bražioniui (Tumsonių k., Obelių valsč.) prieš emigraciją į Urugvajų.
