Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis Petras Ruseckas gimė 1883 m. liepos 20 d. Baubliškių vienkiemyje, Panemunėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje.
1896 m. su tėvais apsigyveno Maladečine, 1897 m. persikėlė į Rygą. 1898–1901 m. dirbo jūrininku Odesoje. Gabeno draudžiamą spaudą, dalyvavo lietuvių „Rūtos“ draugijos veikloje. 1903 m. pradėjo rašyti į periodinę spaudą Mūsų žinynas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Kardas“. Rašė lietuvių ir lenkų kalbomis. 1904 m. buvo pašauktas į kariuomenę, 1905 m. dezertyravo ir slapstėsi. 1905 m. revoliucijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.
Drauge su E. Galvanausku ir J. Gabriu įsteigė Lietuvos valstiečių sąjungą, rengė jos įstatus.
1906 m. sausio 5 d. suimtas netoli Kauno, pusę metų kalintas Kalvarijos kalėjime. 1908 m. bandė stoti į Peterburgo universitetą, bet vėl areštuotas, 1908–1911 m. kalintas Peterburgo ir Naugardo kalėjimuose. 1911 m. Vilniuje dirbo laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijoje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pašauktas į kariuomenę. 1915 m. liepos 1 d. pateko į vokiečių nelaisvę. Joje buvo iki 1918 m. spalio 2 d. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, Krašto apsaugos ministerijoje suorganizavo literatūros skyrių, jo viršininkas.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai.
1922 m. pabaigoje grįžo į kariuomenę. 1922 m. vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922–1925 m. žurnalo „Karys“ redaktorius. 1925 m. išėjo į atsargą. 1933 m. Kauno miesto savivaldybės socialinės apsaugos skyriaus vedėjas ir miesto tarybos narys. Dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. 1940 m. gegužę apsigyveno Vilniuje.
1941–1944 m. dirbo antikvariato knygyne. 1944 m. gruodžio 14 d. NKVD areštuotas, 1945 m. balandžio 18 d. nuteistas kalėti dešimčiai metų, bet gruodžio 8 d. mirė Džezkazgano srities Prostornensko lageryje.