Gimė Romas Kalanta 1953 m. vasario 22 d. Alytuje. Po dešimtmečio, šeimai apsigyvenus Kaune, mokėsi 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo paauglystės kritiškai žiūrėjęs į visus sovietmečio suvaržymus, protesto vardan nešiojo ilgus plaukus, mėgdžiojo hipių išvaizdą, elgesį. Dėl to, bei neslepiamų katalikiškų pažiūrų, mokykloje neretai kildavo konfliktų. Charakteristikose pabrėžiama, kad mėgo skaityti, sportuoti, skambino gitara, bet gana uždaras ir ypač nepakantus melui, neteisybei. 1971 m. R. Kalanta buvo pašalintas iš komjaunimo organizacijos, galų gale priverstas pereiti mokytis į vakarinę mokyklą. Pranašiškai nuskambėjo jo žodžiai „Kam daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų…?“ 1972 m. gegužės 14 d. vidurdienį R. Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę santvarką ir Lietuvos okupaciją, Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save. Į ligoninę nuvežtas jau be sąmonės kitos dienos ryte mirė. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Tai buvo sensacija, įvykis sukėlęs didžiulę sumaištį valdžios tarpe. Kaip reaguoti, ką daryti? Baimindamiesi, kad neprasidėtų didesni protestai jaunimo tarpe, kad žinia nepasklistų plačiai ne tik Lietuvoje, KGB pareigūnai nusprendžia jaunuolio laidotuves, niekam nepranešus, paankstinti ir laidoti kitoje vietoje nei numatyta Nepaisant valdžios ribojimų Kaune prasidėjo masinė demonstracija, nukreipta prieš sovietinius suvaržymus, rusinimo politiką. KGB savo ataskaitose užfiksavo, kad dalyvavo per 3 tūkstančius demonstrantų. Neregėtas mastas. Skambėjo Laisvo Lietuvos Jaunimo manifesto žodžiai: „Žmonės, sakykit, kodėl Romas Kalanta taip anksti turėjo palikti šį pasaulį?“ Skanduodami „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“, jie žygiavo Laisvės alėja, kitomis Kauno gatvėmis. Pasiuntus didžiules policijos, specialiai atsiųstų sovietų Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų karinių dalinių pajėgas, demonstracija nuslopinta, suimti net 402 asmenys. Iš jų pusšimtis patraukti administracinėn atsakomybėn, 7 dalyviai nuteisti laisvės atėmimu. Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, dar tais pačiais metais, sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, nustačiusi, neva jis sirgo šizofrenija ir negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų prasmės. Vėliau, jau Sąjūdžio laikais, sudarytai naujai psichiatrų komisijai nepavyko rasti jokių duomenų, kad R. Kalanta būtų sirgęs psichikos liga. Kaip sako psichiatras, profesorius Dainius Pūras, tyrinėjęs R. Kalantos asmenybę, sovietų sistemoje šizofrenijos diagnozė buvo labai dažna – nustatoma ir kitaip atrodantiems pankams, ir besidomintiems Rytų filosofija, ir autizmo sutrikimą turintiems vaikams. R. Kalantos susideginimas sukėlė didelį atgarsį ir skatino Lietuvos išsivadavimo siekį. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo Gegužės 14-ąją. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, kitus atminimo simbolius. Romo Kalantos poelgis pažadino tautinę savimonę, pabudino sovietinio pasipriešinimo akcijas, paskatino pasaulio lietuvius aktyviau kelti Lietuvos okupacijos klausimą tarptautiniu mastu.
2002 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu gegužės 14-oji, Romo Kalantos aukos diena, įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena.
Demonstracijos Kaune momentas
Demonstracijos Kaune momentas
Įvykių metines mini užsienio lietuviai
