Geležinių kryžių viršūnės

Pažintį su Rokiškio krašto muziejuje saugomu liaudies meno rinkiniu  pradėsime nuo unikalių eksponatų – geležinių  kryžių viršūnių, puošusių koplytėles, koplytstulpius, stogastulpius. Dar XVIII–XIX a. Lietuva buvo vadinama kryžių šalimi.  Per šimtmečius nenutrūkusi kryždirbystės tradicija, perduodama iš kartos į kartą, tarptautinės UNESCO organizacijos 2001 m. įtraukta į žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.  Rokiškio krašto muziejaus geležinių kryžių viršūnių rinkinį sudaro per 80 vnt. eksponatų.  Dalis jų surinkta XX a. 2–3 dešimtmetyje Rokiškio inteligentų, svajojusių apie muziejaus įkūrimą. Daugeliui tuo metu surinktų eksponatų trūksta tikslių duomenų – nenurodyta radimo vieta, metai. 39
geležinės viršūnės yra iš Rokiškio miesto ir rajono kaimų, 2 yra iš Zarasų rajono, po vieną iš Kupiškio, Anykščių ir Utenos rajonų. 29 eksponatų radimo vietos nenurodytos. Mūsų muziejaus kolekcijoje tik 4 geležinėse viršūnėse iškaltos sukūrimo datos. Kaip teigia Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Marijona Mieliauskienė, katalogo „Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės ir kryžiai“ sudarytoja, šiame rinkinyje saugoma viršūnė su vėjarodėje iškalta ankstyviausia sukūrimo data „1741“.   Senieji geležiniai kryžiai ir mažosios architektūros paminklų geležinės  viršūnės tampa retenybe mūsų šiandienos aplinkoje. Pateikiame  keletą Rokiškio krašto muziejuje saugomų  geležinių  kryžių viršūnių nuotraukų (trumpinys RKM – Rokiškio krašto muziejus ir eksponato numeris).