Po Rokiškio dvaro rūmų statytojo grafo Ignoto Tyzenhauzo mirties Rokiškio grafystė atiteko sūnui Konstantinui (1785–1853). Jis Rokiškį valdė 31 metus. Lietuvos mokslo istorijoje Konstantinas pirmiausia žinomas kaip pasaulinio garso mokslininkas ornitologas. Kartu tai buvo žmogus, mecenavęs kultūrą, rinkęs ir kolekcionavęs paveikslus ir pats gerai piešęs. Jo piešimo mokytoju buvo profesorius J. Rustemas.
Tačiau labiausiai Konstantinas pamėgo ornitologiją. Savo dvaruose be meno galerijos buvo įsteigęs ir gamtos muziejų, kuriame buvo sukaupta maždaug 3 tūkstančiai paukščių iškamšų. Šis muziejus buvo pirmasis gamtos muziejus Lietuvoje ir vienas didžiausių Europoje. Eksponatus jam grafas kaupė keliaudamas po įvairius kraštus. Iš kelionių parsiveždavo ne tik įdomių paukščių egzempliorių, bet ir gražiai aprašytus kelionės įspūdžius. Taip Konstantinas parašė apie 20 ornitologijos veikalų, tačiau jo mokslinių tyrimų viršūnė – „Visuotinė ornitologija“. Tai dvitomis, iš kurio mokosi šių dienų universitetų biologijos studentai. Beje, po grafo Konstantino mirties jo kolekcija atiteko Vilniaus universitetui. Visus savo kolekcijos eksponatus grafas ne tik smulkiai aprašė, bet ir nupiešė. Tie piešiniai skirti mokslui ir labai realistiški, bet juose aiškiai įžiūrima talentingo dailininko ranka.
Apsigyvenęs Rokiškyje, jis čia įsteigė gamtos tyrimų laboratoriją, pradėjo kurti zoologijos sodą. Rokiškio dvaro parke ir šiltnamiuose buvo pasodinta daug šiltųjų bei subtropinių kraštų augalų. 1825 m. inventoriuje nurodyta, jog kai kurie citrinmedžiai ir apelsinmedžiai jau lokalizuoti ir buvo platinami po kitus dvarus. Grafas K.Tyzenhauzas norėjo, kad Lietuvos dvarai augintų ne tik tradicinius medžius bei vaismedžius. Prekyba naujamadiškais sodinukais buvo gana pelninga ir Rokiškio grafystės iždui davė neblogas pajamas, kurias grafas toliau investavo švietimui ir kultūrai.
Iliustracija – grafo Konstantino Tyzenhauzo (1785–1853) bareljefas (RKM-1120). Dailininkas Eugene Antoine Aizelin (1821–-1902). Bronza. Skersmuo 60 cm.
